Izraelio technologijos instituto chemijos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Skripso molekulinės biologijos instituto (Kalifornija, JAV) specialistais ir Pietų Floridos universiteto (JAV) matematikais pristatė biologinio kompiuterio konceptą. Jo potencialas atskleidžiamas sprendžiant užduotis, kurių skaičiavimai šiuolaikiniams kompiuteriams yra laikomi per sudėtingais.
Suburta tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė molekulinį valdiklį, kuris naudoja DNR kodą vietoj šiandien įprasto programinio. Sukurto metodo leidžiamos algoritminės operacijos atitinka tas, kurios numatytos universalioje Tiuringo Mašinoje. Tuo pačiu metu biocheminių reakcijų ypatumai leidžia praktiškai vienu apskaičiuoti daugybę vienos užduoties sprendimo variantų ir automatiškai parinkti optimalų.
Projekto autorių teigimu, daug kas yra pasiskolinta ir egzistuojančių genų inžinerijos metodų. Pavyzdžiui, pradiniai duomenys yra koduojami, naudojant dirbtinių ilazmidų DNR.
Algoritmų vykdymą lemia manipuliacijos su sintezės būdu gautų molekulių DNR genetiniu kodu. Gauti rezultatai yra ne tik matematiškai teisingi, tačiau ir biologiškai tinkami. Kitais žodžiais tariant, išsaugomas komplementarumo principas ir RNR sintezės galimybė, pasitelkiant nukleotidų eiliškumą.
Pirmą kartą galimybę spręsti kombinuotas užduotis, pasitelkiant molekulių DNR, pademonstravo Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) profesorius Leonardas Adlemanas 1997 metais. Jo išsakytas idėjas sėkmingai išplėtojo Veicmano instituto (Izraelis) mokslininkai. Galiausiai dabar pereiti nuo konkrečių užduočių sprendimo prie universalių, kurios leistų sukurti taip vadinamą biokompiuterį.
Molekulinė skaičiavimų mašina vis dar yra ankstyvojoje kūrimo stadijoje, tačiau progresas jau pastebimas. Dabar bandoma realizuoti iteratyvių skaičiavimų palaikymą, o naudojamai koncepcijai įrodyti sėkmingai atliekamos operacijos, kuriose reikia dalinti iš trijų.
