Zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografuoti Marso paviršiaus kadrai pirmą kartą mokslininkams suteikė galimybę suskaičiuoti, kiek per metus Raudonojoje planetoje nukrenta asteroidų, paliekančių mažiausiai 4 metrų skersmens kraterius, informuoja NASA.
Galingiausią Marso orbitoje vaizdo kamerą HiRISE turintis zondas MRO Raudonąją planetą stebi nuo 2006 m. Tyrėjai palygino tų pačių Marso paviršiaus regionų fotografijas, darytas skirtingais metais ir rado 248 naujus kraterius, atsiradusius per septynerius darbo orbitoje metus (ne anksčiau kaip 2006 m.).
Mažiausių naujųjų kraterių skersmuo – apie 4 metrus. Juos galėjo palikti 1–2 metrų skersmens asteroidai. (Palyginimui, Čeliabinske šių metų vasarį kritęs bolidas buvo maždaug dešimt kartų didesnis). Žemėje tokie nedideli „užtaisai“ planetos paviršiaus nepasiekia, nes sudega atmosferoje. Tačiau Marso atmosfera yra gerokai retesnė už žemiškąją, ir čia trintis su atmosferos dalelėmis asteroidų nepajėgi sunaikinti.
Ekstrapoliavę duomenis, mokslininkai priėjo išvadą, kad visame Marse kasmet nukrenta apie 200 asteroidų ir kitų planetinių fragmentų. Tai – maždaug po vieną asteroidą per metus teritorijoje, plotu prilygstančioje Teksaso valstijai ar Vokietijai. Tai – gerokai (3–10 kartų) mažiau nei buvo manoma anksčiau.
„Atrasti tik ką išmuštus kraterius yra neįtikėtina ir nuostabu, – įspūdžiais dalijasi Arizonos universiteto planetologė Ingrid Daubar. – Jie primena, kad Marsas tebėra aktyvi planeta, kurioje galime tyrinėti dabar vykstančius procesus.“
