Fransas Pretorius (Frans Pretorius) ir Viljamas Ystas (William East) iš Princtono universiteto žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, teigia, kad juodąją skylę sukurti gali būti kiek paprasčiau, nei buvo manoma iki šiol – tam reiktų 2,4 kartų mažiau energijos nei rodė ankstesni skaičiavimai. Tiesa, jie priduria, kad vis vien kol kas tai yra šiuolaikiniam mokslui neįveikiama užduotis – net pats galingiausias prietaisas, Didysis hadronų kolaideris (Large Hadron Collider, LHC) negali įgreitinti dalelių iki tokių energijų, kad susikurtų bent mikroskopinės juodosios skylės. Beje, jos buvo sukėlusios nemažai šurmulio prieš paleidžiant kolaiderį, buvo net manančių, kad tokios juodosios skylės ims įtraukti materiją ir sunaikins Žemę.
Juodosios skylės nepaliauja audrinti vaizduotės, nes gravitacijos jėga šalia jų yra tokia didelė, kad gali įtraukti net šviesą, o procesai, galintys vykti juodųjų skylių viduje, kol kas išlieka nesuprantami. Nauji tyrimai, kita vertus, teigia, kad gali egzistuoti ir labai mažytės juodosios skylės, kurias sukurtų susidūrusios subatominės dalelės.
Fransas Pretorius ir Viljamas Eastas sukūrė kompiuterinį modelį, paremtą Einšteino Reliatyvumo teorija, mėgindami išsiaiškinti, kas įvyktų, susidūrus dviems ypač didelės energijos dalelėms. Pasirodė, kad susidūrimo metu energija yra sufokusuojama tokiame mažame tūryje, kad viršų paima gravitacijos jėga, sutraiškydama daleles mikroskopinėje juodojoje skylėje. Tokio rezultato ir buvo tikėtasi, tačiau pasirodė, kad jam reikia gerokai mažiau energijos, nei teigė ankstesnės teorijos.
Tačiau mokslininkai nuramina – norint sukurti tokią juodąją skylę, Didysis hadronų kolaideris turėtų kurti būti milijardus kartų galingesnis. Be to, mikroskopinė juodoji skylė iš karto imtų garuoti, išspinduliuodama gama spindulius, kaip teigia Havkingo radiacijos teorija, ir išnyktų. Taigi, bijoti nėra pagrindo.
