Astronomai aptiko paslaptingus, didžiulius krūvį turinčių dalelių nuotėkius iš mūsų galaktikos centro, besidriekiančius iki pusės padangės. Anot tyrėjų, juose yra nepaprastai dideli energijos kiekiai, tačiau jie pabrėžia, kad žmonėms tai pavojaus nekelia.
Mokslininkams pavyko pažymėti kosminius dujų „geizerius“. Tam naudotas CSIRO 64 metrų „Parkes“ radijo teleskopas Australijoje. Nuotėkius aptiko astronomai iš Australijos, JAV, Italijos ir Nyderlandų. Apie jų atradimus skelbiama žurnale „Nature“.
„Šiuose nuotėkiuose yra nepaprasti energijos kiekiai – maždaug tūkstantį kartų didesni nei sprogstančios žvaigždės“, – teigė tyrimų komandos vadovas Ettore Carretti.
Tačiau jie pavojaus Žemei ar Saulės sistemai nekelia. Nuotėkių greitis yra viršgarsinis, siekiantis apie tūkstantį kilometrų per sekundę.
„Tai greita net astronomams. Jie nesklinda mūsų link, tačiau keliauja aukštyn ir žemyn nuo galaktikos plokštumos. Mes esame už 30 tūkst. šviesmečių nuo galaktikos centro, plokštumoje. Mums pavojaus nėra“, – pažymėjo E. Carretti.
Nuo viršaus iki apačios nuotėkiai driekiasi 50 tūkst. šviesmečių. Tai prilygsta pusei galaktikos skersmens, kuris siekia 100 tūkst. šviesmečių.
Nuotėkiai sutampa su mikrobangų emisijos „migla“, kurią anksčiau pastebėjo WMAP ir „Planck“ kosminiai teleskopai, ir gama spindulių emisijos sritimis, kurias 2010 metais pastebėjo NASA „Fermi“ kosminis teleskopas, ir kurios buvo pramintos „Fermi burbulais“.
Tačiau WMAP, „Planck“ ir „Fermi“ stebėjimai nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių tiksliai nustatyti, iš kur sklido jų aptiktas spinduliavimas. Nauji „Parkes“ teleskopu atlikti stebėjimai tą padaryti leidžia.
„Galimybės buvo į kvazarą panašus prasiveržimas iš juodosios skylės, esančios galaktikos centre, ar žvaigždžių energija – karšti vėjai iš jaunų ir sprogstančių žvaigždžių. Mūsų stebėjimai parodė, kad tai žvaigždžių energija“, – teigė komandos narys Gianni Bernardi iš Harvardo-Smithsono astrofizikos centro Kembridže, Masučusetse.
Atrodo, kad nuotėkių varomoji jėga – per pastaruosius šimtą milijonų metų daugybė besiformuojančių ir sprogstančių žvaigždžių galaktikos centre.
Tą nustatyti pavyko išmatavus nuotėkio magnetinius laukus.
„Mes tą padarėme išmatavę svarbiausią nuotėkių radijo bangų savybę – jų poliarizaciją“, – aiškino komandos narys Rolandas Crockeris iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje ir Australijos nacionalinio universiteto.
Nauji stebėjimai taip pat padeda astronomams atsakyti į vieną svarbiausių klausimų apie mūsų visatą – kaip ji sukuria ir palaiko magnetinį lauką.
„Nuotėkiai iš galaktikos centro neša ne tik dujas ir daug energijos turinčius elektronus, bet ir stiprius magnetinius laukus. Mes įtariame, kad tai gali vaidinti didelį vaidmenį generuojant visą galaktikos magnetinį lauką“, – kalbėjo Marijke Haverkorn iš Radboudo universiteto Nyderlanduose.
