NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują, mokslininkams iki šiol nežinotą Saulės sistemos erdvės sluoksnį, informuoja „Space.com“.
Pasiekti Saulės sistemos ribas ir žengti už jų kosminiai zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ mėgina jau nuo 1977 m. ir artimiausiu metu gali tapti pirmaisiais žmogaus sukurtais objektais, paliksiančiais Saulės sistemą.
Kada tiksliai įvyks zondų išskriejimas į tarpžvaigždinę erdvę, mokslininkai nėra tikri. Naujausi „Voyager 1“ siunčiami duomenys byloja, kad zondas pasiekė atokiausią Saulės sistemos regioną, sutampantį su heliosferos (gigantiško Saulės aplink save skleidžiamų dalelių burbulo) pakraščiu.
Panašu, kad „Voyager 1“ ką tik įskriejo į naują heliosferos regioną, kurį astronomai pavadino „magnetiniu greitkeliu“: juo Saulės energingosios dalelės ištrūksta iš heliosferos į tarpžvaigždinę erdvę, o iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejusios dalelės sminga į heliosferą.
„Tikime, kad tai yra pats paskutinis sluoksnis tarp heliosferos ir tarpžvaigždinės erdvės, – telekonferencijos metu žurnalistams pasakojo projekto „Voyager“ mokslininkas iš Kalifornijos technologijų instituto (Kalifornija, JAV) Edvardas Stounas (Edward Stone). – Šis regionas mums buvo netikėtas, mes jo egzistavimo nenumatėme. Tiesa, prognozuoti, ar greitai „Voyager 1“ paliks Saulės sistemą, tebėra sudėtinga. Kiek laiko dar reikės, kad tai įvyktų, tiksliai nežinome. Gal dviejų mėnesių, o gal ir dviejų metų.“
Magnetinio lauko linijomis iš vakarų į rytus keliavusį „Voyager 1“ išskriejus iš heliosferos magnetinio lauko kryptis turėtų pradėti nešti iš pietų į šiaurę Mokslininkai nemano, kad „Voyager 1“ jau paliko Saulės sistemą, nes aptikto magnetinio lauko orientacija byloja ką kita. Kaip bebūtų, šio lauko kryptis (rytai-vakarai) sutampa su Saulės generuojamu lauku. Tyrėjai prognozuoja, jog už Saulės sistemos ribų magnetinio lauko kryptis turėtų būti orientuota labiau į šiaurės-pietų ašį.
„Voyager 1“ vis labiau tolstant nuo Žemės, zondas registruoja vis daugiau didelės energijos dalelių, kurios, kaip spėjama, atskriejo ne iš Saulės, o iš tarpžvaigždinės erdvės. Ir priešingai, mažos energijos Saulės dalelių zondas registruoja vis mažiau.
„Šitie rodikliai pasikeitė, galima sakyti, dramatiškai, – tvirtina astrofizikas Stamatijas Krimigis (Stamatios Krimigis) iš Džono Hopkinso pažangiosios fizikos laboratorijos. – „Išorinių“ dalelių skaičius smarkiai išaugo, o „vidinių“ – sumenko.“
Zondai „Voyager“ yra seniausiai kosmine erdve skriejantys kosminiai aparatai ir keliaus net ir palikę Saulės sistemą. Tiesa, kad priartėtų prie kitos žvaigždės, anot E. Stouno, reikės mažiausiai 40 tūkst. metų. Tačiau zondo energijos šaltiniai išseks gerokai anksčiau.
„Energijos tyrimų instrumentams mums turėtų pakakti iki 2020 m. Tada turėsime išjungti pirmąjį iš „Voyager 1“ įrengtų tyrimų instrumentų, – pasakoja E. Stounas. – Paskutinį išjungsime 2025 m.“
