Mokslas yra sukaupęs nemažai žinių apie tai, kas vadinama barionine medžiaga – tai yra normalioji medžiaga, iš kurios sudarytos žvaigždės, planetos ir žmonės. Bet iki šiol mokslui nepavyksta išsiaiškinti kas iš tikrųjų yra ta pagrindinė medžiaga, iš kurios sudarytas kosmosas. Astronomai tiesiogiai negali stebėti tamsiosios materijos, nes ji neskleidžia šviesos ar spinduliavimo. Kai kuriais stebėjimais nustatyta, kad tamsiajai materijai reikia priskirti apie 95 proc. visos kosminės materijos masės.
Kembridžo Astronomijos instituto (D.Britanija) mokslininkų grupė galų gale sugebėjo nustatyti šios tamsiosios materijos išsidėstymo erdvėje ribas ir išmatuoti jos „temperatūrą“. Mokslininkai tyrė 12 nykštukinių galaktikų, kurios yra greta mūsiškės Paukščių Tako galaktikos. Pasinaudodami pačiais didžiausiais pasaulio teleskopais, taip pat ir Labai dideliu teleskopu (Very Large Telescope - VLT), esančiu Čilėje, mokslininkai sudarė detalius trimačius galaktikų žemėlapius. Pagal žvaigždžių judėjimą šiose galaktikose mokslininkai sugebėjo kiekybiškai nustatyti tamsiosios materijos įtaką joms bei labai tiksliai išmatuoti šios paslaptingos materijos masę. Atlikus 7000 atskirų matavimų mokslininkai galėjo pareikšti, kad tirtose galaktikose tamsiosios materijos yra 400 kartų daugiau nei matomos materijos.
Tamsiosios materijos dalelių greitis yra labai stebinantis. Dabartinės teorijos prognozavo, kad tamsiosios materijos dalelės bus labai šaltos ir judės po kelis milimetrus per sekundę. Tačiau pastarieji stebėjimai rodo, kad šios dalelės iš tikrųjų turėtų būti gana šiltos – apie 10 000 laipsnių.
Kembridžo mokslininkų pastangos pateikė ir papildomą, nepriklausomą rezultatą: detalus nykštukinių galaktikų tyrimas mokslininkams padėjo tiksliau nei bet kada iki šiol pasverti mūsų pačių galaktiką.
Kembridžo universiteto mokslininkai tikisi šią savaitę pirmuosius savo mokslinio darbo rezultatus pateikti pirmaujančiam astrofizikos žurnalui.
