Mokslininkai iš JAV ir Brazilijos nustatė, kad drėgnieji atogrąžų miškai patiria ryškius pasikeitimus dinamikos ir rūšių struktūroje. Tokios priežastys neabejotinai veda prie paaiškinimo, kad pakitimus lemia didėjantis anglies dioksido kiekis atmosferoje.
Per pastaruosius 200 metų dėl pramononės išmetamų teršalų, automobilių ir staigaus miškų naikinimo, anglies dvideginio lygis pakilo 30%. Ypač ryškus kilimas pastebėtas nuo 1960 metų. Augalai naudoja anglies dvideginį vykdydami fotosintezę.
„Pakitimai Amazonės miškuose tikrai palies jus“,- teigia Williamas Laurancis, JAV mokslininkas, dirbantis Tropikų Tyrinėjimo Institute Panamoje, pagrindinis straipsnio, praeitą savaitę pasirodžiusio žurnale „Nature“, autorius. „Suvokimas, kad anksčiau buvę tikrai švarūs ir neliesti miškai gali keistis taip greitai ir dramatiškai, šiek tiek gąsdina“, - svarsto mokslininkas.
Per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai išsiaiškino apie 14 000 medžių, esančių centrinėje Amazonėje ir užimančių apie 120 kv. mylių plotą, likimą. Tyrinėjimų metu paaiškėjo, kad dauguma medžių tapo žymiai veiklesni ir pradėjo augti greičiau, keisdami žūvančiuosius.
Itin svarbu yra tai, kad medžių išsidėstymas miškuose labai keičiasi. „Ten aiškiai matyti lyderiai ir pralaimėtojai“, - teigia kita mokslininkė - Alexandra Oliveira iš Sco Paulo universiteto, esančio Brazilijoje. „Natūralu, kad stambūs ir greitai augantys medžiai laimi prieš mažesniuosius, kurie auga apatiniuose miškų lygiuse“.
„Smulkių medžių nykimas yra labai įdomus dėl jų polinkio prisitaikyti“, - sako Henrikas Nascimentas, brazilų tyrinėtojas, dirbantis Tropikų Tyrinėjimo Institute. „Jie gyvena tamsioje miško dalyje ir yra vieninteliai medžiai, kurie gali žydėti ir veistis tamsiame šešėlyje“.
Pagrindinės tokių pasikeitimų priežastys yra tos, kad kylantis anglies dvideginio lygis tręšia miškus, kurie nuo to greičiau auga, varžosi dėl šviesos, vandens ir maistinių medžiagų. Šiomis sąlygomis, didelės, greitai augančios medžių rūšys turi pranašumų prieš mažus, lėtai augančius medžius.
„Liūdniausia, jog tai gali būti ženklas, kad miškų ekologija keičiasi iš esmės“, - sako tyrinėtojų vadovas Laurancis. „Tropikų miškai yra garsūs tuo, kad juose yra daug gerai prisitaikančių rūšių. Jei pakeistume medžių bendruomenę, tai kitos rūšys, ypač gyvūnų, kurie apdulkina medžius, neabejotinai pasikeistų“. „Tai, atrodo, yra dar vienas signalas, kad dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, koncentracija didėja ir vis labiau kenkia gamtai“, - sako Kolumbijos mokslininkas Tomas Lovelojus, prieš 20 metų padėjęs surengti medžių tyrimus centrinėje Amazonėje. „Mums reikia daugiau tyrimų, kad pamatytume, ar šie žymūs pasikeitimai tikrai padeda visiemas tropiniams miškams. Jei taip, tai net patys nuošaliausi miškai keičiasi dėl žmonijos veiklos“.
