Saulės vėjo panaudojimas kosminėms kelionėms – pakankamai sena, tiesa, kol kas neįgyvendinta idėja.
Tačiau mokslininkai pasiūlė dar vieną galimą jo panaudojimą.
Daisono-Haropo (Dyson-Harrop) palydovas, taip pavadintas jį pasiūliusių mokslininkų vardais, turėtų didelę kelių šimtų metrų skersmens varinio laido kilpą, kuriame elektros srovė kurtų cilindro formos magnetinį lauką, nukreipiantį iš Saulės skriejančius elektronus į burę, kuri juos sukoncentruotų į centre esantį generatorių, kuriantį elektros srovę.
Elektronai sudaro maždaug pusę Saulės vėjo energijos. Dalis jų energijos būtų panaudojama reikalingo magnetinio lauko palaikymui, o kita, gerokai didesnė - įkrauti infraraudonąjį lazerį, kuris perduotų energiją į Žemę. Infraraudonasis lazeris šioje koncepcinėje Saulės vėjo jėgainėje pasiūlytas todėl, kad atmosfera beveik neabsorbuoja infraraudonųjų spindulių.
Skaičiavimai rodo, kad net mažas Daisono-Haropo palydovas, turintis 300 metrų ilgio vario laidą magnetiniam lauki sukurti ir 10 metrų skersmens burę bei esantis maždaug tokiu pačiu atstumu nuo Saulės kaip ir Žemė, galėtų būti 1,7 MW (megavatų) galingumo – tokios galios pakaktų porai tūkstančių namų.
O jeigu burė būtų 8400 kilometrų skersmens, jėgainės galia milijardus kartų viršytų dabartinius žmonijos poreikius.
Tokia idėja turi privalumų ir lyginant su siūlymais kosmose surinkti saulės elementų elektrinę – Daisono-Haropo palydovas būtų ir lengvesnis, ir pigesnis, ir efektyvesnis. Skamba patraukliai, tačiau yra ir didelių problemų: toks palydovas turėtų skrieti milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės, aukštai virš ekliptikos plokštumos, kur pučia pastovus ir stiprus Saulės vėjas.
Lazerio spindulys, praėjęs tokį atstumą, išsiplėstų į kelių tūkstančių kilometrų skersmens dėmę ir jo energija praktiškai būtų bevertė – kaip ir Mėnulio šviesa. Be to, didelės energijos koncentracijos gali neatlaikyti ir palydove naudojamos medžiagos. Taigi, nors idėja ir įdomi, praktinio jos įgyvendinimo gali tekti ilgokai palaukti. Tačiau mokslininkai jau siūlo ir kitą jos panaudojimo būdą – kosminių laivų energijos tiekimui ir jų įgreitinimui.
