Jei žmonija kada nors nuspręstų kolonizuoti Marsą, ten mūsų greičiausiai lauks maloni „smulkmena“ – remiantis naujo tyrimo rezultatais, čia maistinius augalus auginti būtų paprasčiau nei Žemėje. Žinoma, su sąlyga, kad čia būtų sukurta jiems augti tinkama dirvos terpė, o jie patys būtų apsaugoti nuo atšiaurios atmosferos poveikio.
Ateities fermų kosminėse kolonijose vizija daugelio futuristų vaizduotėje dažniausiai susiveda į hidroponinėse sistemose auginamą žaliąją augmeniją. Tačiau biologijos ir geologijos srities mokslininkai Federico Maggia ir Céline Pallud pastebi, jog „senamadiškos“ dirvos panaudojimas lyginant su hidroponika turi gausybę pranašumų.
Dirvoje auginamoms maistinėms kultūroms tręšti galima naudoti įvairaus pobūdžio kolonistų bioatliekas; augalai gali absorbuoti anglies dvideginį ir gaminti deguonį; be to, tai yra patikima priemonė biologiškai filtruoti vandenį.
Žinoma, problema yra tai, kad Marsas skiriasi nuo Žemės. Gravitacija daro įtaką vandens ir maistinių medžiagų tėkmei dirvoje, o augalai prisitaiko prie tokio tipo apribojimų. Marso traukos jėga sudaro tik trečdalį Žemės traukos, o tai reikš, kad vanduo dirvoje tekės lėčiau. Tai gali netgi lemti dirvoje gyvenančių mikroorganizmų ir augalų šaknų žūtį. Tačiau rimčiau šios prielaidos iki šiol nebuvo tyrinėjamos.
Internetiniame moksliniame žurnale „Advances in Space Research“ publikuotame straipsnyje Maggia ir Pallud aprašo tyrimą, kurio metu jie analizavo galimą gravitacijos poveikį augalams. Jie specialios „Lawrence Berkeley National Laboratory“ laboratorijos mokslininkų sukurtos programos BIOTOUGHREACT pagalba sumodeliavo augalų šaknų augimo procesą esant Žemės ir Marso gravitacijai, atsižvelgiant į maitinamųjų medžiagų judėjimo ir mikrobų dauginimosi dinamikos mechanizmus.
Išanalizavę modeliavimo rezultatus, tyrinėtojai gavo įdomią išvadą – kad lėtesnis vandens judėjimas dirvoje Marso traukos sąlygomis augalams būtų netgi palankus. Dirva tokiu atveju sugebėtų ilgiau savyje užlaikyti vandenį – šios savybės pakaktų augalams augti reikalingo vandens kiekiui sumažinti vos iki 10 %, lyginant su tuo, kiek jo reikėtų Žemės sąlygomis, sako autoriai. Yra ir kai kurių neigiamų aspektų – sumažintos gravitacijos sąlygomis augalai sparčiau vartotų deguonį ir ištirpusius anglies junginius, todėl jų CO2 emisija padidėtų 10 %. Deja, rezultatus patikrinti praktiškai kol kas yra labai sudėtinga.
