Melagį meluojant galima pagauti dėl jo žarnyno reakcijos, teigia išankstiniai Teksaso universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo duomenys. Mokslininkai įsitikinę, kad dabar pradinėje vystymo stadijoje esanti metodika kada nors padidins poligrafinių testų tikslumą. Dabar šių testų metu stebima tik širdies veikla. Širdis nėra patikima, nes jos veiklai įtakos turi ne tik smegenys, bet ir daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, hormonai. Žarnynas, galima sakyti, turi savo protą. Jis turi savo gerai išvystytą nervų sistemą, kuri veikia nepriklausomai nuo beveik visko, išskyrus vegetacinę nervų sistemą. Vykdant testą naudojamas įrenginys, vadinamas elektrogastrografu (EGG).
Juo nustatoma, kada žmogaus žarnyno „pulsas“, paprastai siekiantis 3 dūžius per minutę, padažnėja. Širdies dažnis gali padidėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus meluoja, ar ne. Tuo tarpu pagal pradinius duomenis, gautus tiriant 16 asmenų, galima spręsti, kad pilvo pulsavimų dažnis paprastai nedidėja, jei žmogus sako tiesą, kad ir kaip tas žmogus besinervintų. Šiuo metu nėra jokio mokslinio modelio, siejančio kūno reakciją su melu. Taigi nors ir esama eksperimentinių duomenų, kuriais galima grįsti melo ir organizmo reakcijos į melą ryšį, griežtai nustatyto priežasties ir pasekmės ryšio trūkumas reiškia, kad atliekant poligrafijos testus lieka tikimybė susidurti su neaiškiais rezultatais.
