Kitų metų sausį NASA planuoja į orbitą iškelti palydovą, gebantį „užuosti“ atmosferoje susikaupusį anglies dvideginį. Misijos tikslas – išsiaiškinti, kaip šios dujos keliauja ir kur jos nusėda Žemėje.
„Atskleisime anglies dioksido apytakos modelius, kuriuos niekas anksčiau neįtarė egzistuojant, – teigia misijos „Orbitinė anglies obervatorija“ mokslininkas dr. Chipas Milleris. – Prisikasime prie anglies dioksido šaltinių ir pamatysime, kiek jo iš atmosferos sugeria žemė bei vandenynai“.
Daug mokslininkų anglies dvideginį, tiksliau – jo perteklių, laiko pagrindine pasaulinio klimato atšilimo priežastimi. Patekusios į atmosferą, šios dujos sulaiko nuo Žemės atsispindinčius šilumos spindulius, o iškrapštyti jas iš ten nėra priemonių.
Tiesa, anglies dvideginį sugeria augalai, dirvožemis ir vandenynai, tačiau tai užtrunka. C. Millerio teigimu, vidutinis anglies dioksido apytakos ciklas tęsiasi apie 300 metų, o maždaug penktadalis atmosferoje susikaupusios anglies ten užsilaiko 10 tūkstančių metų ir ilgiau.
Didžioji anglies dioksido dalis – apie 97 proc., arba 300 milijardų tonų per metus – į atmosferą patenka iš natūralių šaltinių: dujas iškvepia gyvūnai, jų taip pat susidaro pūvant augalams, degant miškams, per ugnikalnių išsiveržimus ir kitus gamtos reiškinius.
Tuo tarpu žmogaus veikla – transportas, anglies deginimas, žemdirbystė, pramonė ir kt. – tesudaro likusius 3 proc., arba apytiksliai 8 miljardus tonų anglies dvideginio. Tačiau to galėjo pakakti, kad subyrėtų nusistovėjęs klimato balandas ir visame pasaulyje temperatūra pradėtų kilti.
Mokslininkai tikisi, kad Orbitinė anglies observatorija suras 2 milijardus tonų anglies dvideginio, kurio trūksta sudėjus visus šiltnamio dujų šaltinių duomenis.
Neaišku, kiek tiksliai šių dujų išsiskiria ir kuri jų dalis grįžta atgal į Žemę. Kol kas informaciją apie tai mokslininkai gauna iš apytikriai 100 vietovių visame pasaulyje. Papildomų duomenų gaunama įvertinus naftos, anglies ir gamtinių dujų pardavimus ir laikantis prielaidos, kad visas nupirktas kuras bus sudegintas (tokios informacijos pateikia ne visos šalys).
„Sudėjus viską, ką žinome apie [anglies dvideginio apytakos] sistemą, mums trūksta maždaug 2 milijardų tonų, kurios turėtų būti atmosferoje, – teigia C. Milleris. – Anglies biudžeto subalansavimas yra viena svarbiausių užduočių, kurias mokslininkai dabar stengiasi atlikti“.
„Tai pats pagrindinis klausimas. Kur ilgainiui nukeliauja kita pusė mūsų išskiriamo anglies dioksido ir ar žemė pajėgs jį absorbuoti ateityje?“, – klausia vyriausiasis misijos mokslininkas dr. Davidas Crispas.
Atmosferoje išmatuoti anglies dvideginio kiekį nėra paprasta. Tam palydovas pasitelks tris aukštos skiriamosios gebos prietaisus – spektrometrus, kurie „mato“ Saulės spindulius, atsispindinčius nuo planetos paviršiaus, ir pagal juos atskleidžia atmosferinio anglies dioksido ir deguonies pasiskirstymą.
Debesuotomis dienomis prietaisai negalės tirti atmosferos iki pat žemės paviršiaus, tačiau laikui bėgant mokslininkai tikisi surinkti pakankamai duomenų, kad surastų tam tikrus anglies dioksido šaltinius bei „kriaukles“ - vietas, kur jis sugeriamas iš naujo. Gautą informaciją palydovas kartą per dieną radijo ryšiu išsiųs į priemimo stotį Aliaskoje, o iš ten ji keliaus į NASA tyrimų centrus.
Paieška archyve
