Pirmaisiais egzistavimo momentais Visata buvo superskystis. Tokią išvadą pateikė atomų susidūrimus stebėję mokslininkai.
Brukheiveno nacionalinėje laboratorijoje (JAV) su Reliatyvistiniu sunkiųjų jonų greitintuvu (Relativistic Heavy Ion Collider - RHIC) dirbantys mokslininkai penkerius metus bandė atrasti kvarkų-gluonų plazmą, kuri, kaip manoma, užpildė Visatą pirmosiomis šios egzistavimo mikrosekundėmis. Tačiau, kaip bebūtų keista, ši plazma – tai ne karštos dujos, kaip tikėtasi anksčiau, o skystis.
Kvarkai – protonus ir neutronus sudarančios dalelės, o gluonai pasižymi stipria jėga, kuri šiuos kvarkus išlaiko kartu. Manoma, kad po Didžiojo sprogimo praėjo šiek tiek laiko kol šios dalelės susikondensavo į įprastą materiją.
Norėdami sukurti nesusijungusių dalelių mišinį mokslininkai RHIC aparate greitino aukso atomus beveik iki šviesos greičio, kol šie susidurdavo tarpusavy. Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad po tokių susidūrimų susidaro kažkoks atomo branduolio dydžio objektas, kurio temperatūra siekia 2 trilijonus laipsnių – tai apie 15 000 aukštesnė temperatūra nei Saulės centre.
Dabar eksperimentais įrodyta, kad šis karštas gumulėlis yra skystis, egzistuojantis tik 10-23 sekundes.
Mokslininkai skysčio struktūrą nustatė stebėdami daleles, kurios ištryško skylant skysčio lašeliui ir kvarkams formuojant normalią materiją.
Gautas skystis yra beveik „idealus“: jo labai mažas klampumas ir jis toks vientisas, kad žiūrint iš bet kurios pusės jis atrodo vienodai.
Dabar mokslininkai tikisi išmatuoti kvarkų skysčio šiluminį talpumą, klampumą ir netgi garso greitį jame.
Paieška archyve
