Nors Merkurijus jaunystėje buvo geologiškai aktyvus, šiandien jo paviršius atrodo beveik visiškai statiškas. Taigi jis dažnai laikomas mirusia ir sausa planeta. Visgi naujame tyrime atlikta pirmoji sisteminė vadinamųjų šlaito dryžių analizė parodė, kad lakių medžiagų Merkurijaus paviršiuje netrūksta ir dabar.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šlaito dryžiai (angl. slope lineae) yra neįprasti, šviesūs ir akivaizdžiai jauni paviršiaus dariniai Merkurijuje. Tyrėjai pasitelkė giliojo mokymosi metodą ir išanalizavo apie 100 000 didelės raiškos vaizdų iš NASA MESSENGER zondo, kuris tyrinėjo Merkurijų nuo 2011 iki 2015 metų. Tarp jų jie rado 402 šlaito dryžius. Juostos atrodo melsvos, lyginant su aplinkinėmis uolienomis, ir dažniausiai kyla iš seklių duburių į tokius panašių darinių, esančių ant pusiaujan atsuktų jaunų smūginių kraterių, prasiskverbusių pro vulkanines lygumas, sienų.
Tai rodo, kad dryžių aktyvumą gali skatinti Saulės šviesa, vėsimas arba popaviršinių lakių medžiagų, pavyzdžiui sieros, garavimas. Lakios medžiagos galėjo pasiekti paviršių iš gilesnių sluoksnių per įtrūkimų tinklus uolienoje, atsiradusiuosius dėl ankstesnio smūgio. Šviesūs duburiai, iš kurių kyla dauguma dryžių, greičiausiai taip pat susiformuoja išgaruojant lakiai medžiagai ir paprastai būna sekliame kraterio viduje ar palei didelių smūginių kraterių kraštus.
Tyrėjai neaptiko jokių dryžių pokyčių tarp 2011 ir 2015 metų, kas rodo, kad aktyvumas vyksta arba ilgesnėmis nei ketveri metai laiko skalėmis, arba tokiais mažais erdviniais masteliais, kurių MESSENGER nepajėgė išskirti.
Šie rezultatai rodo, kad Merkurijus yra geologiškai aktyvesnis, nei manyta anksčiau – vis dar išmeta lakiuosius junginius į kosmosą. Detalesnė dryžių analizė gali padėti išsiaiškinti planetos cheminę ir mineralinę sudėtį bei nustatyti, kiek iš viso lakių medžiagų joje yra.
Tyrėjai tikisi patikrinti išvadą apie tikėtiną dryžių aktyvumą su naujais Merkurijaus vaizdais, kuriuos turėtų pateikti ESA ir Japonijos kosmoso agentūros misija „BepiColombo“, šiuo metu baigianti kelionę Merkurijaus link.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.
