Neseniai „OpenAI“ išleido „Atlas“ – interneto naršyklę su dirbtiniu intelektu, siūlančią galimybes, panašias į anksčiau pasirodžiusių „Perplexity Comet“ ir „Microsoft Edge“ funkcijas. Jos, skirtos pakeisti žmogaus sąveikos su internetu mechanizmus, praktiškai pasirodė besančios patogiomis priemonėmis laisvai prieigai prie uždaro mokamo turinio.
Nuo tradicinių naršyklių, tokių kaip „Chrome“ ir „Safari“, DI naršyklės skiriasi agentų funkcijomis – gebėjimu atlikti sudėtingas kelių žingsnių užduotis. Be to, dėmesį atkreipia „Columbia Journalism Review“, jos portalams tampa naujomis problemomis: leidėjams vis sunkiau kontroliuoti prieigą prie savo turinio. Pavyzdžiui, „Atlas“ ir „Comet“ pateikė pilną didelės apimties straipsnio iš žurnalo „MIT Technology Review“ tekstą, kuris turėtų būti prieinamas tik prenumeratoriams. Tuo tarpu standartinėse „ChatGPT“ ir „Perplexity“ sąsajose, paklausus apie šią medžiagą, DI tarnybos atsakė, kad prieigą prie straipsnio užblokavo leidėjas.
Interneto svetainėms DI naršyklės „Atlas“ ir „Comet“ nesiskiria nuo žmogaus, naudojančio standartinį „Chrome“. Kai į svetainę užeina paieškos robotai, jie paprastai identifikuoja save ir gali nurodyti apsilankymo tikslą. Tuo tarpu DI naršyklės žurnaluose rodomos kaip įprasti „Chrome“ seansai, o jų blokavimas grasina analogiškomis priemonėmis tradicinės programinės įrangos vartotojams. Dėl to leidėjai beveik neturi galimybių aptikti, sekti ir blokuoti DI agentus. Kai kurie ištekliai riboja prieigą prie mokamos medžiagos, naudodami kliento pusės mechanizmus: pilnas straipsnio tekstas užkraunamas, bet slepiasi už iššokančio lango – žmogus su standartiniais įrankiais jo perskaityti negali, bet „Atlas“ ir „Comet“ tai ne problema. Šiek tiek paprasčiau būna išteklių administratoriams, kur prieigos patikrinimas atliekamas serverio pusėje: kol nepatikrinami vartotojo prisijungimo duomenys, pilnas medžiagos tekstas į naršyklę nesiunčiamas.
„OpenAI“ patikina, kad nemoko savo didžiųjų kalbinių modelių medžiaga, kurias vartotojai peržiūri „Atlas“, jei vartotojas neįjungė nustatymo „naršyklės atmintis“ (browser memories). Mokymui neturėtų būti naudojamas ir puslapio turinys, prie kurio buvo uždrausta prieiga „ChatGPT“ paieškos robotui, bet pokalbių robotas vis tiek „įsimena pagrindines peržiūrimo vartotojo turinio detales“, todėl abiem atvejais visiško aiškumo nėra. Įdomu, kad „Atlas“ stengiasi vengti darbo su turiniu, priklausančiu įmonėms, kurios bylinėjasi su „OpenAI“. Jis, pavyzdžiui, nesudarė santraukų pagal medžiagas iš vienos „Ziff Davis“ įmonės svetainės ir „New York Times“ išteklių, bet atkūrė jų turinį pagal netiesioginius šaltinius ir pagal svetaines, su kurių savininkais „OpenAI“ sudarė licencines sutartis.
Bet net atsižvelgiant į visas šias išlygas, leidėjams tikrai tampa vis sunkiau apsaugoti savo išteklius nuo prieigos iš DI sistemų pusės. Ir jei DI agentai dabar bus diegiami visur, leidėjams prireiks išsamesnės ir tikslesnės informacijos apie tai, kaip ir kada jų turinys faktiškai prieinamas ir naudojamas.
