„NVIDIA“ glaudžiai bendradarbiaudama su „Hippocratic AI“, sukūrė dirbtinį intelektą, kuris gali atlikti slaugytojo vaidmenį geriau nei tikri žmonės. Šiuo kūriniu siekiama išspręsti pasaulinį „personalo trūkumą“ sveikatos priežiūros pramonėje.
NVIDIA nuotr.
NVIDIA medicininio dirbtinio intelekto agentai veikia naudodami „Polaris“ neuroninį tinklą. Jis leidžia sklandžiai ir natūraliai bendrauti su pacientais draugišku balso tonu. agrindiniai sprendimo privalumai – mažas vėlavimas ir užtikrintas natūralios kalbos atpažinimas.
Bendrovės „Hippocratic“ generalinis direktorius Munjalas Shahas įsitikinęs, kad generatyvinis dirbtinis intelektas padės spręsti aktualiausius šiuolaikinės medicinos poreikius.
Visų pirma jis gali būti naudojamas tokioms problemoms, kaip personalo trūkumas ir prieinamos, kokybiškos medicinos pagalbos teikimas, spręsti.
Kimberly Powell, „NVIDIA“ vyresnioji vadovė, atsakinga už sveikatos priežiūrą, mano, kad visa tai bus tiesa tik tuo atveju, jei bus įvykdyta svarbi sąlyga – technologija turi reaguoti į pacientus taip, kaip reaguotų žmogus.
Neseniai atliktas „Polaris“ bandymas parodė, kad pagal pagrindinius pokalbio parametrus ji lenkia „ChatGPT-4“, „LLaMA-2 70B“ ir net realias amerikiečių slaugytojas bei terapeutus.
Atsižvelgiant į didėjantį sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą JAV (iki 2030 m. jų gali pritrūkti 10 mln.), šis pokytis atrodo daugiau nei aktualus. Tačiau yra nuomonė, kad neurologiniai tinklai niekada visiškai nepakeis ligoninėse dirbančių slaugytojų, kad ir kokie pažangūs jie būtų. Slaugytojos atlieka daug daugiau, nei parašyta jų pareigybių aprašymuose.
Nors neuroninių tinklų darbo valanda kainuos mažiau nei 9 dolerius, o slaugytojų darbo valanda – daugiau nei 42 dolerius, ligoninės neatsisakys naudotis gyvų žmonių darbu. Tačiau dirbtinio intelekto slaugytojos galėtų tapti tikrai naudingomis pagalbininkėmis, atliekančiomis dalį žmonių darbo.
