Jau nuo 2024 m. pradžios Lietuva pereina prie šiuolaikines informacinių technologijų valdymo ir plėtojimo tendencijas atitinkančio valstybės informacinių išteklių valdymo modelio. Jis mūsų šaliai padės efektyviau siekti būtinų pokyčių, reikalingų viešojo sektoriaus skaitmeninei transformacijai. Tai įtvirtinta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, kuriam šiandien pritarė Seimas.
„Šis įstatymas padės pasiekti pokyčių, kurie leistų formuoti tvarią ir atsparią hibridinę valstybės informacinių technologijų infrastruktūrą, taip stiprinant ir nacionalinį saugumą. Juo taip pat užtikrinama skaitmenizavimo plėtra, suteikiama galimybė lengviau pasiekti planuotus skaitmeninės transformacijos rezultatus ir racionaliai naudoti šiai sričiai skiriamas valstybės biudžeto lėšas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Įstatymu nustatomi institucijoms privalomi valstybės informacinių sistemų ir duomenų valdysenos tikslai bei duomenų ir informacinių sistemų valdymo ir tvarkymo principai. Jais turės būti vadovaujamasi kuriant ir valdant viešojo sektoriaus informacines sistemas, tvarkant jose esančius duomenis.
Įstatymu taip pat įtvirtinama galimybė valstybės informacinių išteklių plėtrai naudoti viešosios debesijos paslaugas, siekiant suteikti institucijoms galimybes savo veikloje taikyti dirbtinio intelekto, duomenų valdymo, blokų grandinių, veiklos valdymo, grupinio darbo sprendimus, kurie dažniausiai teikiami kaip paslauga viešojoje debesijoje.
Taip pat skatinamas bendrų informacinių sistemų kūrimas, centralizuotas informacinių technologijų paslaugų teikimas. Be to, nustatomos paprastesnės procedūros dalytis duomenimis ir kurti naudotojui patogias elektronines paslaugas. Neatsiejama informacinių sistemų kūrimo dalimi tampa saugumo reikalavimų įgyvendinimas.
„Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas sudarė mažiau galimybių viešajame sektoriuje turėti lyderyste, aukšto lygio vadybiniais gebėjimais ir technologinėmis žiniomis pasižyminčią IT valdymo sistemą. Todėl naujasis įstatymas padės dar labiau padidinti institucijų informacinių technologijų valdymo brandos lygį. Tai užtikrins aukštesnę kuriamų informacinių sistemų kokybę ir patogesnių bei patikimesnių elektroninių paslaugų teikimą piliečiams“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Įstatymu nustatoma, kad vietoj šiuo metu informacinių išteklių politiką formuojančių keturių ministerijų bendrą valstybės informacinių išteklių politiką formuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministerijai patars Valstybės informacinių išteklių valdymo taryba ir Duomenų valdysenos komitetas.
Įstatyme apibrėžtas valstybės skaitmeninimo įgaliotinio (angl. „Chief Digital Officer“) statusas. Kiekviena ministerija turės institucinius skaitmeninimo įgaliotinius, kurie bus atsakingi už konkrečios ministerijos valdymo srities skaitmenizaciją, valstybės informacinių sistemų ir jose apdorojamų duomenų valdymo ir tvarkymo principų įgyvendinimo kontrolę.
Institucijos taip pat įpareigojamos rengti informacinių technologijų plėtros planus, vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektus rezultatus. Periodiškai turės būti atliekamas ir informacinių technologijų valdymo auditas.
Įstatymu suteikiama daugiau įgaliojimų valstybės informacinių išteklių politikos įgyvendinimą ir jo priežiūrą atliekančiam Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK). Jam pavedamos funkcijos, susijusios su sukurtų informacinių sistemų akreditacija, informacinių technologijų projektų finansavimo poreikių nustatymu ir šių projektų įgyvendinimo priežiūra. IVPK taip pat vykdys valstybės informacinių technologijų architektūros įgyvendinimo stebėseną.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas buvo priimtas dar 2011 metais. Nuo to laiko juo nustatyti esminiai valstybės informacinių išteklių valdymo ir plėtros principai iš esmės nesikeitė, nors pasaulyje per šį laikotarpį buvo pasiekta milžiniška technologinė pažanga.
Paieška archyve
