Nustatyti universalias reguliavimo sistemas naujoms technologijoms visada buvo sudėtinga, tačiau tobulėjant technologijoms, tai padaryti tampa vis sudėtingiau. Dirbtinis intelektas (DI), kuris turi didžiulį potencialą pakeisti ekonomiką ir visuomenę, nebūtinai į gerąją pusę, yra precedento neturintis iššūkis.
Siekiant pažangos DI srityje, reikia aiškintis, kaip turėtų atrodyti žmogaus ir technologijų santykis, kaip reikėtų spręsti iškylančias teisines dilemas. Tačiau viena iš problemų yra ta, kad šios technologijos kartais juda greičiau nei teisinis reguliavimas, – pradėdami 2023 m. birželio 2 d. išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA), akcentavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir renginio organizatorius LMA prezidentas akad. Jūras Banys.
Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Paulius Pakutinskas, pristatydamas Europos Sąjungos (ES) DI teisinį reguliavimą, pastebėjo, kad DI įstatymu siekiama kodifikuoti aukštus ES patikimos dirbtinio intelekto paradigmos standartus, pagal kuriuos DI turi būti teisiškai, etiškai ir techniškai tvirtas, kartu gerbiant demokratines vertybes, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. DI aktas yra sudėtingas teisėkūros pasiūlymas, sukuriantis naują sistemą tradicinių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) produktų atitikties ir pagrindinių teisių apsaugos sankirtoje. „Įgyvendinimas bus sudėtingas ypač dėl to, kad norime reguliuoti tai, ko nežinome“, – pabrėžė P. Pakutinskas.
Reziumuodamas posėdį, R. Lopata išskyrė esminius punktus, pažymėdamas, kad nacionalinio teisės akto, kuris turėtų privalomą norminę galią, todėl papildomai reguliuotų DI, nereikia. Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad teisines DI naudojimo rizikas nusveria technologijos naudojimo pranašumai, todėl DI savireguliacija šiuo metu išlieka geriausia alternatyva tam tikriems šios technologijos suvaržymams. Profesoriaus nuomone, esančioms ,,DI sistemoms reikia ir kodo, ir duomenų, o visa ta algoritmų pažanga reiškia, kad iš tikrųjų laikas skirti daugiau laiko esamų protų vystymuisi bei DI teisinio reguliavimo išimtims, kurios būtų naudingos Lietuvai“.
Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų, todėl šis parlamentinės kontrolės klausimas bus svarstomas ir Seimo VII (rudens) sesijos metu.
2023 m. gegužės 11 d. jungtinėje Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto sesijoje patvirtintame kompromisiniame DI teisiniame reguliavimo akto tekste apibrėžiamos taisyklės, susijusios su vadinamuoju bendrosios paskirties dirbtiniu intelektu, t. y. dirbtinio intelekto sistemomis, kurios gali būti naudojamos įvairiems tikslams su skirtingu rizikos laipsniu. Tokios technologijos apima, pavyzdžiui, didelių kalbų modelių generuojančias DI sistemas, tokias kaip „ChatGPT.“ Dabar projektas paruoštas balsavimui Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, numatytoje birželio viduryje. ES Dirbtinio intelekto aktas turėtų įsigalioti kiekvienoje iš 27 valstybių narių. Dokumento nereikės perkelti į nacionalinius įstatymus.
Parlamentinės kontrolės klausimo svarstyme dalyvavo: Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė; Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius; Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Olga Kurasova; VU Matematikos ir informatikos fakulteto Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovas prof. Virginijus Marcinkevičius; VU Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto Programų sistemų katedros vedėjas doc. dr. Linas Petkevičius; LMA Jaunosios akademijos narė doc. dr. Gražina Korvel; Lietuvos Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos Švietimo transformacijos (EdTech) projekto vadovė Justina Kugytė (nuotoliu); LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Gintautas Dzemyda; Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėjas Edvinas Grikšas; Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento Skaitmeninių iniciatyvų valdymo skyriaus vedėja Lina Giedraitienė.
Kviečiame posėdžio vaizdo įrašą stebėti Seimo interneto svetainės „Youtube“ paskyroje Atviras Seimas.
Paieška archyve
