Sakome, kad programinė įranga turi klaidą arba yra „stringanti“, nes blogai veikia – ne taip, kaip numatyta. Paprastai dėl to kaltas programuotojas, kuris arba suklydo, arba nesugebėjo numatyti visų galimų programinės įrangos veikimo būdų, rašo „Science Focus“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
1962 metais raketa, gabenusi kosminį zondą „Marina 1“, tapo pavojingai nevaldoma ir, praėjus 290 sekundžių po starto, turėjo būti sunaikinta. Priežastis? Mažytė klaida nukreipimo programinėje įrangoje (trūko brūkšnelio kode), dėl kurios raketa negalėjo priimti signalų. Kaina? 18 milijonų dolerių.
2008-aisiais dėl programinės įrangos klaidų naujajame Londono Hitrou oro uosto 5-ajame terminale tūkstančiai bagažų buvo išsiųsti ne ten, kur reikia, atšaukta 500 skrydžių, o tai kainavo daugiau nei 16 mln. svarų sterlingų.
Prieš 2000-uosius metus dėl vadinamosios „tūkstantmečio klaidos“ visame pasaulyje buvo patirta 300-500 mlrd. dolerių išlaidų, siekiant užkirsti kelią galimoms kompiuterinėms nelaimėms.
Taip atsitiko dėl to, kad daugumoje programinės įrangos sistemų metams žymėti naudojami ne keturi, o du skaitmenys, todėl atėjus Naujiesiems metams pasaulio kompiuteriai staiga pamanė, kad išaušo 1900-ieji, o ne 2000-ieji metai. Taip galėjo būti sugadinta daug tvarkaraščių ir grafikų.
Programinės įrangos testuotojų užduotis – bandyti aptikti visas klaidas, tačiau kai programinė įranga yra labai sudėtinga ir veikia tūkstančiuose skirtingų kompiuterinės įrangos tipų kartu su milijonais kitų programinės įrangos vienetų, gali būti beveik neįmanoma išnaikinti visus trūkumus.
Visa tai reiškia, kad jūsų unikali kompiuterio sąranka ir konkreti programinė įranga gali būti tas retas derinys, dėl kurio klaida išryškėja.
