Prevencija geriau nei kova su pasekmėmis. Bet ar galima tai patikėti dirbtiniam intelektui?
Mašininio mokymosi ir dirbtino intelekto pažanga kelia valdžios susidomėjimą nusikaltimų prognozavimo instrumentais. Pirmieji bandymai numatyti nusikaltimus buvo nevienareikšmiai, tačiau šios nesėkmės kūrėjų nesustabdė. Čikagos universiteto didžiųjų duomenų specialistai sukūrė naują algoritmą, kuris nagrinėja smurtinių ir turtinių nusikaltimų dėsningumus ir prieš savaitę pateikia ~90 % tikslumo prognozę.
Modelis buvo išbandytas ir patikrintas su dviejų kategorijų nusikaltimais – smurtiniais (nužudymai, užpuolimai, sumušimai) ir turtiniais (vagystės, plėšimas, mašinų nuvarymas) – kurie jau buvo įvykdyti Čikagoje. Būtent šie teisės pažeidimai buvo paspirinkti todėl, kad dėl jų dažniausiai kreipiamasi policijon, rašo „EurekAlert“.
Ankstesniuose bandymuose prognozuoti nusikaltimus įprastai buvo naudojami epideminiai ar seisminiai būdai, kai nusikaltimai vyksta aplink išsidėsčiusiuose „karštuose taškuose“. Tačiau šiais instrumentais nebūdavo atsižvelgiama į kompleksinę miesto socialinę aplinką ir ryšį tarp pažeidimo bei teisėtvarkos organų veiksmų.
Naujame modelyje nusikaltimai izoliuojami, nagrinėjant atskirų įvykių laiko ir vietos koordinates ir ieškoma būsimų įvykių dėsningumų. Modelyje miestas padalinamas į maždaug 300 metrų pločio zonas ir prognozuojama nusikaltimo tikimybė kiekvienoje iš jų, užuot atsižvelgus į administracinius ar politinius skirstymus. Modelis gerai užsirekomendavo prognozuodamas nusikaltimus Atlantoje, Austine, Detroite, Los Angele, Filadelfijoje, Portlande ir San Franciske.
Nepaisant to, autoriai pabrėžia, kad nepaisant viso tikslumo, jų instrumento policija neturėtų naudoti kaip tiesioginio nurodymo imtis veiksmų – pavyzdžiui, į karštą tašką prevenciškai nusiųsti kelias įgulas. Modelis veikiau skirtas padėti vystyti kovos su pažeidėjais strategiją miesto mastu.
„Sukūrėme skaitmeninį miesto aplinkos dvynį. Įkėlus į jį praeities duomenis, jis parodys, kas nutiks ateityje. Čia nėra jokios magijos, yra apribojimai, tačiau patikrinome, ir jis veikia neblogai, – sakė tyrimo autorius Ishanu Chattopadhyay. – Dabar jį galima naudoti kaip modeliavimo instrumentą, rodantį, kas nutinka, jei vienoje miesto dalyje nusikaltimų daugėja, arba kitoje daugėja policininkų. Panaudojus visus kintamuosius, galima išvystyti, kaip vystydamasi sistema į tai reaguoja“.
hightech.plus
