„Lawrence Livermore“ laboratorijos (LLNL) užsakymu JAV kompanija „Cray Computing“ šiuo metu kuria 600 mln. JAV dolerių vertės galingiausią pasaulyje superkompiuterį „El Capita“, rašoma svetainėje „Engadget“.
„Wikipedia“ nuotr. / Branduolinė raketa AIR-2 „Genie“
Ir nors pasaulyje šiandien turime daugybę gyvybiškai svarbių matematinių užduočių – pavyzdžiui, atmosferinių ir geologinių reiškinių modeliavimas ar naujų vaistų kūrimas – kurioms galima būtų panaudoti „El Capitan“, naujasis superkompiuteris bus skirtas valdyti ir modeliuoti JAV branduolinių ginklų arsenalą.
„El Capitan“ taps trečiu „Cray Computing“ sukurtu kompiuteriu patenkančiu į ypatingai didelės skaičiavimo galios kategoriją. Kiti du – tai „Aurora“, kuriamas Čikagos universiteto valdomai „Argonne“ nacionalinei laboratorijai bei „Frontier“, naudojamas Nacionalinėje „Oak Ridge'o“ laboratorijoje.
Tikimasi, kad „El Capitan“ savo darbą pradės 2022-aisiais ir pasieks 1,5 eksaflopų per sekundę našumą (flopas – operacija su lanksčiojo kablelio skaičiais; priešdėlis „eksa-“ žymi kvintilijoną, arba 1018 dydžio eilę). Kol kas praktiškai veikia tik „Frontier“ "Oak Ridge'o" laboratorijoje – jo našumas siekia 150 petaflopų (priešdėlis „peta-“ žymi skaičių 1000 kartų mažesnį, nei „eksa-“).
Visa ši „El Capitan“ galia bus naudojama JAV branduolinio arsenalo modeliavimui, prognozavimui ir kontrolei, o taip pat ir branduolinės energetikos tikslams. Atrodytų keista, kad praėjus keliems dešimtmečiams po Šaltojo karo pabaigos, branduolinio ginklo valdymui kuriami tokie brangūs įrenginiai.
Iš tiesų, pasirodo, šiandien tokio modeliavimo reikia labiau nei bet kada anksčiau, nes didelė dalis branduolinių ginklų yra pasenę – juk dauguma jų yra pagaminti prieš XXI a. pradžią. Todėl tenka modeliuoti ne tik kur jie yra, kaip jie prižiūrimi ir kokia rizika, kad kažkas tyčia ar netyčia bandys juos paleisti, bet ir kaip šie ginklai sensta bei rizikas, atsirandančias dėl šių procesų. Taip pat reikia sekti visos JAV branduolinės energetikos sistemoje esantį naudojamą bei panaudotą branduolinį kurą.
Laimei, iki kol „El Capitan“ bus pradėtas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį reikės išbandyti jo veikimą, tad tikėtina, kad ir mokslininkai gaus „paragauti“ šios „eksaskalės“ galios – tam tikrą laikotarpį superkompiuteriu galima bus atlikti ir kitus „taikesnius“ modeliavimus.
Tiesa, kiek neramu, žinant, kad šiuo metu pasaulyje vyksta visai kito tipo „šaltasis karas“, kuriame pasaulio galingiausios valstybės slapta rungiasi, kurdamos vis tobulesnes dirbtinio intelekto technologijas. Tad jei netyčia kažkuriai jų pavyktų sukurti pakankamai „savarankišką“ algoritmą, visai nesunku įsivaizduoti, ką jis pasirinktų kaip savo buveinę. „El Capitan“ tikrai būtų netgi labai tinkamas vardas žmoniją išnaikinti nuspręsiančiam dirbtiniams intelektui.
