Jeigu kuris nors iš jūsų „Facebook“ draugų pasidalins pornografinio turinio vaizdo įrašu, kuris atsiras jūsų naujienų sraute, gerai pagalvokite, ar tikrai norite tą įrašą pamatyti. O jei nuspręsite, kad pamatyti tikrai norite, tuomet turėtumėte labai sunerimti, jei paspaudus ant filmuko jis pasiūlys atnaujinti „Flash“ programinę įrangą – būsite per vieną mygtuko paspaudimą nuo savanoriško viruso įsidiegimo, rašo „The Guardian“.
Anot kibernetinio saugumo eksperto Mohammado Faghani, šis pornografiniu filmuku apsimetantis „Trojos arklio“ tipo piktybinis elementas vos per dvi dienas nuo atsiradimo jau sugebėjo infekuoti apie 110 000 „Facebook“ naudotojų kompiuterių.
„Šis Trojos arklys viliojančiame „Facebook“ įraše sužymi visus jau infekuoto socialinio tinklo naudotojo draugus. Atidarius įrašą bus parodomas trumpas pornografinio įrašo fragmentas, po ko bus pasiūlyta atsinaujinti „Flash“ grotuvą – tai, esą, leistų tęsti filmuko žiūrėjimą. Tik kad atnaujinimas yra netikras“, – aiškino M. Faghani.
„Šis „Flash“ grotuvas yra tikrojo piktybinio programinio elemento atsisiuntimo priemonė. Virusą stebime pastarąsias dvi dienas, per kurias jis galėjo užkrėsti daugiau nei 110 tūkstančių naudotojų, o jo plitimas vis dar greitėja“, – teigė saugumo ekspertas.
Anot M. Faghani, šio „trojano“ ypatumas yra tas, kad užkrėtęs kokios nors žmogaus „Facebook“ paskyrą, jis tuo pačiu pornografiniu filmuku bando vėl pasidalinti su iki 20 naujai užkrėsto naudotojo draugų juos „užtaginant“ (pažymint) – tokia taktika leidžia jam plisti greičiau nei anksčiau naudotas siuntinėjimo asmeninėmis žinutėmis būdas.
Tokį metodą saugumo ekspertas pavadino „magnetu“ ir įspėjo, kad į kompiuterį patekęs „trojos arklys“ registruoja naudotojo pelės ir klaviatūros judesius.
„Threatpost“ tinklaraštyje „Facebook“ atstovas teigė, jog bendrovei yra žinoma apie naujausią jų socialiniu tinklu plintančią piktybinę programą ir šiuo metu ieškoma būdų pažaboti jos plitimą.
„Naudojame įvairias automatizuotas sistemas potencialiai žalingų nuorodų identifikavimui ir sustabdome jų plitimą. Šiuo atveju mums yra žinoma apie piktybinių programų įvairovę, kuri paprastai kuriamos naršyklės išplėtimų pavidalu ir platinamos per nuorodas socialiniuose tinkluose. Blokuojame nuorodas į šias apgavystes, siūlome kibernetinių teršalų išvalymo priemones ir ieškome papildomų būdų užtikrinti, kad žmonės „Facebook“ socialiniame tinkle galėtų jaustis saugiai“, – sakė bendrovės atstovas.
