Birželio 7 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje Internetinio turinio problematikai skirtoje konferencijoje „Digital Content: a Modern Fairy Tale or the Old King in the New Clothes“ dalyvavę valstybinio ryšių reguliavimo sektoriaus, verslo bei akademinės aplinkos profesionalai sutarė, kad viena iš Internetinio turinio priežiūrą sunkinančių aplinkybių yra ją reglamentuojančių teisės aktų prieštaringumas ir nenuoseklumas; antra priežastis – skaitmeninės technologijos, kurios vystosi greičiau, nei jas spėjama apibrėžti teisės aktais.
Dėl šių priežasčių Internetas tampa vienintele beveik nekontroliuojama viešąja erdve, kurioje dažni privatiems asmenims aktualūs žmogaus garbės ir orumo bei pažeidimai ir itin sudėtinga intelektinės nuosavybės apsauga – šiai temai Vilniuje vykusioje konferencijoje skirta daugiausiai dėmesio.
Žmogaus garbės bei orumo pažeidimų Internete atvejų itin padaugėjo portalams suteikus galimybę vartotojams skelbti necenzūruojamus komentarus. Šią temą konferencijoje pristatęs visame Pabaltijyje veikiančio portalo DELFI AS generalinis direktorius Andrus Raudsalu teigė, kad panašių portalų negalima statyti į vieną eilę su tradicine ir aiškiai reglamentuota žiniasklaida. Pagal teisinius aktus, tokių portalų redakcijos tampa atsakingos už komentarų turinį, jei imasi jį redaguoti; visiškai atsiribodamas ir tik suteikdamas platformą pasisakyti visiems norintiems, portalas atsakomybės išvengia. Su tuo nesutinka žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kurios nuomone dėl teisės aktų nenuoseklumo susidariusi nebaudžiamumo ir anonimiškumo atmosfera, už kurią atsakomybę turėtų prisiimti ir Internetinių portalų redakcijos.
„Vartotojo kuriamą turinį reikia aiškiai atskirti nuo žiniasklaidos internete, kuriai taikomos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Interneto portalas tik suteikia aplinką, platformą; tai skelbimų lenta, į kurią skelbimus pateikia PATYSvartotojai. Šis turinys yra aiškiai atskirtas nuo žiniasklaidos turinio, jo redakcinė ir kitokia kontrolė, esanti esminiu žiniasklaidos požymiu, nevyksta,“ teigė advokatų kontoros „Norcous & partners“ advokatas Mindaugas Civilka.
Prekinių ženklų reputacijai Internete dažnai kenkiama pasitelkiant naująją reklamą, kurios išradingos formos sukelia daug teisinių rūpesčių ir, lyginant su kitomis reklamos formos, yra sunkiai teisiškai apibrėžiamos. Kita problema – lengvai prieinama ir nebrangi galimybė užregistruoti bet kokį Internetinio domeno vardą, tad nesant pakankamos teisinės bazės, yra nemažai atvejų, kuomet prekinio ženklo vardo domeną buvo leista užregistruoti visiškai su šiuo ženkliu nesusijusiems asmenims. Prekės ženklų Internete problematiką pristačiusio M. Civilkos teigimu, Internete ribotos ir prekės ženklo apsaugos galimybės; svarbiausios – tai stebėjimo priemonių įrengimas, dalyvavimas savireguliacinėse priemonėse, aktyvi reakcija į paieškos sistemas pagal raktinį žodį ir domeno vardo registracija.
Pasak M. Civilkos, nors Internetinio turinio teisinis reguliavimas teoriškai įmanomas, praktiškai tai įgyvendinti sunku, tad pagrindine Interneto turinio priemone išlieka savireguliacija.
Konferenciją „Digital Content: a Modern Fairy Tale or the Old King in the New Clothes“ surengė advokatų kontora „Norcous & Partners“ ir Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Vilniaus universiteto teisės fakultetu.
Paieška archyve
