Pirmą kartą per daugelį metų brukalų metų vidurkis pasauliniame pašto sraute neviršijo 70 proc. ribos. Nagrinėdama 2013 m. „Kaspersky Lab“ pažymėjo brukalų dalies mažėjimą 2,5 proc. – šis rodiklis sudarė 69,6 proc. Kartu brukaluose mažėja teisėtos prekių ir paslaugų reklamos, daugėja apgavikų ir kenkėjų siunčiamų pranešimų bei vadinamųjų „pilkųjų“ siuntimų.
Brukalų kriminalizavimo tendencija gerai pastebima populiariuose pranešimuose apie keliones ir poilsį. Anksčiau šios kategorijos brukalai sudarė 5–10 proc. viso nepageidaujamos korespondencijos srauto. 2013 m. komercinė kelionių ir bilietų reklama buvo aptinkama retai, tačiau „Kaspersky Lab“ ekspertai užfiksavo didelį kenkėjiškų laiškų, susijusių su turizmu, skaičių. Įvairūs padirbti laiškai apie užsakytą kambarį viešbutyje, apie kelionę, kruizą ar lėktuvo bilietą turėjo priedų su kenkėjiškomis programomis.
Be to, aptikta laiškų, kuriuos pasitelkę apgavikai bandė „išplauti“ pinigus iš pavogtų banko kortelių. Tokiuose laiškuose jie kreipėsi į viešbučių darbuotojus prašydami išimti pinigus iš kortelės už tariamai užsakytą kambarį viešbutyje ir padėti pervesti tam tikrą sumą neegzistuojančiam turizmo agentui. Aišku, visi šie pinigai vėliau atsidurdavo apgavikų rankose.
Dar vienas praėjusių metų brukalų ypatumas – ženklus pusiau teisėtų „pilkųjų“ siuntimų padidėjimas. Šiuo atveju laiškai siunčiami ne iš kompiuterių zombių, o iš asmeninių platintojų serverių. Taip tarp gavėjų atsiranda ne tik oficialūs adresatai, bet ir savo sutikimo nedavę vartotojai, kurių kontaktai buvo gauti, pavyzdžiui, iš nupirktų adresų bazių. Šis reiškinys antibrukalų industrijai kelia naują užduotį filtruoti pranešimus pagal platintojo reputaciją.
2013 m. galima drąsiai pavadinti itin trumpų šlamštalaiškių metais. Didžioji „Kaspersky Lab“ per 12 mėn. aptiktų nepageidaujamų laiškų dauguma – 74,5 proc. – buvo ne daugiau kaip 1 Kb. Toks minimalizmas brukalų siuntėjams leidžia siųsti daugiau pranešimų mažesnėmis sąnaudomis, taip pat kurti unikalias trumpas frazes ir jas kaitalioti, o tai apsunkina brukalų filtrų darbą.
Galiausiai 2013 m. „Kaspersky Lab“ pažymėjo akivaizdų brukalų siuntėjų prioritetų pokytį: tarp panašias atakas atlaikusių organizacijų padaugėjo tokių, kurių veikla tiesiogiai nesusijusi su finansiniais vartotojų duomenimis. Tarp 100 labiausiai per pastaruosius metus atakuojamų organizacijų padidėjo brukalų siuntimo atakų į socialinius tinklus (7,6 proc.), paieškos tinklalapius (1,8 proc.), elektroninį paštą (net 4 kartus). Ši tendencija rodo, kad pagrindinė brukalų monetizacija vyksta dėl pavogtų vartotojų sąskaitų, kurios vėliau gali būti išnaudojamos siunčiant brukalus arba kenkėjišką turinį. Be to, šiandien unifikuojant įvairias paslaugas, vartotojo elektroninio pašto arba puslapio socialiniame tinkle sąskaita gali būti vienaip ar kitaip susijusi su jo banko duomenimis, o tai apgavikams suteikia šansą gauti tiesioginę naudą.
„2013 m. parodė, kad brukalai keičiasi: tradicinės reklamos juose lieka vis mažiau, o apgavysčių ir kenkėjiškų programų – vis daugiau. Anksčiau apgavikai pasikliaudavo vartotojų nežinojimu, o dabar, didėjant vartotojų skaičiui ir jų kompiuterinio raštingumo lygiui, kenkėjai sugalvoja vis daugiau gudrybių. Tokioje situacijoje net patyrusiam vartotojui reikia būti atidžiam“, – atkreipia dėmesį Darja Gudkova (Darya Gudkova), „Kaspersky Lab“ turinio analitikų skyriaus vadovė.
