Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, jo koncepcija ir naudojimosi galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu teigia nesinaudojantys 82 proc. Lietuvos gyventojų – šio parašo naudojimo plėtrą riboja paslaugų ir informacijos trūkumas.
Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė. Taip dažniau mano vyresni nei 30 m. ir aukštesnes pajamas uždirbantys lietuviai.
„Rezultatai rodo, kad daugumai lietuvių elektroninio parašo niekada neprireikė. Tai liudija apie paslaugų, leidžiančių naudotis šia technologija, spektrą – šiuo metu veikiančių paslaugų visumos nepakanka, o pati technologija pristatoma per daug sudėtingai, kad visuomenė būtų skatinama naudoti elektroninį parašą. Tai patvirtina ir naujų asmens tapatybės kortelių skaičiai – jas turi tik 30 proc. apklaustųjų, tačiau daugiau nei pusė jų kortelės, kaip elektroninio parašo priemonės, vis tiek nenaudoja“, – teigia Mindaugas Pelanis, asociacijos „Infobalt“ atstovas. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 700 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių su lustu. Tačiau, lyginant šiuos skaičius su tyrimo rezultatais, kortele, kaip elektroninio parašo priemone, nesinaudoja nė 0,5 proc. lietuvių.
Elektroninio parašo naudojimo galimybes riboja ir informacijos trūkumas. Kiek daugiau nei trečdalis lietuvių – 35 proc. – norėtų gauti informacijos apie tai, kur ir kaip jį naudoti, o bene ketvirtadalis – 22 proc. – norėtų sužinoti, kas elektroninis parašas yra. Kur ir kaip įsigyti bei kaip įsidiegti parašą, norėtų sužinoti po 9 proc. gyventojų.
Pasak M. Pelanio, akivaizdu, kad trūkstant išsamios ir koncentruotos informacijos elektroninis parašas nėra aktyviai naudojamas. Pavyzdžiui, net ir kalbant apie galimų paslaugų ratą, retas žino, kad elektroniniu parašu jau galima ne tik pasirašyti dokumentus ar teikti deklaracijas, bet, patvirtinus tapatybę, prisijungti ir prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės, naudotis Sodros, VMI ar Registrų centro teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.
„Net ir dabar, esant nemažam kiekiui paslaugų ir galimybių, reikalingas ir tolimesnis informacijos skleidimas bei skatinimas. Labiausiai praverstų aiškiai išreikšta viešojo sektoriaus pozicija bei nuosekli socialinė reklama, kurių dėka gyventojai ir verslas ne tik daugiau sužinotų apie elektroninį parašą bei jo naudojimo galimybes, bet ir išsklaidytų baimes ir abejones dėl saugumo bei kitų neretai kylančių klausimų“, – teigia Gintaras Krušinskas, „Infobalt“ projektų vadovas.
Lietuvos gyventojų tyrimą apie elektroninio parašo naudojimą „Infobalt“ užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD“. Lapkričio 18–25 dienomis buvo apklausti 989 respondentai, reprezentuojantys 15–50 metų amžiaus Lietuvos interneto vartotojų nuomonę.
