Per paskutinį kompanijos „nVidia“ vadovybės susitikimą su analitikais buvo parodyta skaidrė, kurios pagalba grafinių sprendimų kūrėjas praktiškai „nusivalė kojas“ į procesoriuose „Ivy Bridge“ esančią integruotą grafiką „Intel HD 4000“.
„nVidia“ specialistų teigimu, „Intel HD 4000“ lygio grafika neleidžia pasimėgauti daugiau nei puse 2011 metų žaidimų. Kad žaisti būtų komfortiška, „nVidia“ teigia, jog turi būti tokie reikalavimai: ne mažiau kaip 30 kadrų per sekundę, didesnė, nei 1366 x 768 (arba 720p) taškų raiška, artefaktų nebuvimas, nustatymai geresni, nei baziniai ar minimalūs. Tuo pačiu metu negalima nepripažinti, jog kompanija šiek tiek perlenkia lazdą. Su deklaruojamais nustatymais jau galima žaisti, nejaučiant ypatingo diskomforto, jei žaidimas yra įdomus, tuo tarpu grafika tampa antraeiliu dalyku. Tačiau nebūkime „Intel“ advokatais ir paklausykime, ką pasakys procesorių giganto atstovai, kurie resurso „KitGuru“ žurnalistai parodė šią „nVidia“ skaidrę.
Į žurnalistų klausimas atsakė Richard Huddy, kuris „Intel“ dirba jau keletą metų ir intensyviai pluša prie projektų, susijusių su šios kompanijos grafiniais branduoliais. Trumpai priminsime, jog R. Huddy savo laiku buvo komandoje, kuri sugalvojo idėją su API „DirectX“, vėliau perėjusią po „Microsoft“ sparnu (kalbama apie komandą bei pačią idėją). Vėliau šis specialistas darbavosi „nVidia“, dar vėliau – ATI, ir galiausiai AMD. 2010 m. jis prisijungė prie „Intel“ grafinių procesorių kūrimo komandos. Kaip matome, AMD neteko dar vieno specialisto, o apie šį įvykį pasistengė nieko nepasakoti. Akivaizdu, jog tokio specialisto žodis vis tik kažką reiškia. Ir jo verdiktas vienareikšmiškas: tai, kas parodyta „nVidia“ skaidrėje – yra netiesa.
Kompanija „Intel“, R. Huddy teigimu, glaudžiai bendradarbiauja su žaidimų kūrėjais ir daro viską, kas įmanoma, jog absoliuti dauguma vartotojų turėtų galimybę žaisti žaidimus savo asmeniniais kompiuteriais su integruota grafika. Tuo pačiu metu specialistas pripažįsta, jog šiandien negalima vadovautis, pavyzdžiui, kadrų per sekundę skaičiumi. Problema slypi tame, jog nešiojami kompiuteriai „pradeda ir laimi“ – jie dominuoja ir dominuos, todėl padidinti FPS skaičių dvigubai reikią du kartus greičiau „nusodinti“ bateriją.
Be to, žaidimų grafikos rinka pavirto iš horizontalios, kuri GPU kūrėjai konkuravo kiekvienoje nišoje (mobilioje ir stacionarioje), į vertikalią, kurioje žaidimas turėtų maždaug vienodai greitai veikti išmaniajame telefone, planšetėje, „ultrabooke“ ir stacionariame kompiuteryje. Beje, gerbiamas specialistas pamiršo paminėti žaidimų konsoles, o tai geriausiai atspindi problemą. Žaidimų kūrėjai šiandien rūpinasi dėl vieno – maksimaliai padidinti savo žaidimų nepriklausomybę nuo konkrečios platformos. Taigi „Intel“ čia – ne išimtis: ji neketina verstis per galvą ir siekti stacionariems kompiuteriams skirtos grafikos produktyvumo lygio. Tačiau sakyti, jog su „šituo daiktu“ negalima žaisti, kaip tai teigia „nVidia“ – taip pat neteisinga. Bet kokiu atveju, galima priminti, jog „jei negalima, tačiau labai norisi, tuomet galima“.
