Trijų dimensijų kompiuterinė grafika ateina į muziejus, ir tai jau nebėra naujiena - galima iš visų pusių apžiūrėti Mikelandželo skulptūrą, apsilankyti Romos Koliziejuje bei pamatyti, kaip jis buvo statomas.
 Viktorijos ir Alberto muziejaus Londone eksponatai. © Fraunhofer IGD |
|---|
Tačiau Franhoferio instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis, dalyvaudami Europos Sąjungos mokslinių tyrimų projekte 3D-COFORM siekia ne tik ištobulinti virtualizacijos technologijas ir sukurti retų eksponatų trimačius modelius, bet ir sukurti tokių objektų archyvus. Bus galima, pavyzdžiui, surasti, kuriuose muziejuose yra 6-ojo amžiaus prieš Kristų laikotarpio graikiškų amforų, ar senovinėse palaidojimo vietose skirtingos šalyse buvo randama panašių įkapių objektų. Tokie archyvai atvers naujas galimybes meno tyrėjams, antropologams, istorikams.
Vaizdžiai šnekant, trijų dimensijų skanavimo rezultatas - tai duomenų debesėlis, kurį gauti šiuolaikinėmis technologijomis jau nėra sudėtinga, gerokai sunkiau yra šiuos duomenų vėl „įvilkti“ į objektą taip, kad būtų atkurtas tikslus jo trimatis paveikslas, įskaitant tekstūrą, krintančius apšvietimo šešėlius. O Franhoferio instituto mokslininkai iškėlė sau dar vieną ambicingą uždavinį - pasiekti, kad šie virtualūs objektai būtų patogūs ir įtraukimui į archyvus - programinė įranga identifikuotų būdingas objektų dalis, ornamentus, gebėtų susieti panašius kūrinius, pavyzdžiui, nuspręsti, kad tai vaza ar skulptūra.
