Teigiama, kad didžiausią greitį, kuriuo apdorojama informacija, kompiuteriai pasieks greičiau nei per 100 metų.
Jau įrodyta, kad jei procesai vyks kaip ir iki šiol, kompiuteriai per 75 metus pasieks šviesos greitį, rašo „LiveScience“.
Gordonas Moore`as, vienas iš bendrovės „Intel“ įkūrėjų, prieš 40 metų prognozavo, kad gamintojai savo gaminių greitį padvigubins maždaug kas 2 metus. Tai pasiekiama vis sumažinant mikroschemų tranzistorius. Toks pasitvirtinęs kompiuterių tobulėjimas vadinamas Moore`o dėsniu.
Šiuo metu greičiausias kompiuteris 10 metų senumo varžovą pralenkia maždaug 30 kartų.
Jei kompiuterių komponentai ir toliau mažės – mažumas mikroelektronikoje reiškia greitį – fizikai turėtų informaciją užkoduoti dar mažesnėse dalelėse nei bitai. Tačiau fizikai Levas Levitinas ir Tommaso Toffolio iš Bostono universiteto teigia, kad kompiuteriai negalės dirbti didesniu nei šviesos greičiu.
„Jei tikėtume Moore`o dėsniu, tai per 75–80 metų kompiuteriai pasieks maksimalų savo limitą“, – teigia fizikai.
Mokslininkų kolega iš Masačusetso technologijos instituto (MIT) Scottas Aaronsonas mano, kad Moore`o dėsnis galios dar 20 metų.
Žurnale „Physical Review Letters“ publikuotame straipsnyje L. Levitinas ir T. Toffolio teigia apskaičiavę mažiausią laiko atkarpą, per kurią įmanoma atlikti tam tikrą kompiuterinę operaciją. Šie skaičiavimai nurodo visų kompiuterių greičio limitą.
Pasak fizikų, idealūs kvantiniai kompiuteriai kiekvieną sekundę gali atlikti dešimčia kvadralijonų daugiau operacijų per sekundę nei greičiausi šiuolaikiniai kompiuteriai, tačiau net ir šie kompiuteriai negalės peržengti fundamentalios greičio ribos.
Mokslininkų tyrimą finansavo Amerikos fizikos institutas.
