Kitą savaitę elektroninėms šiukšlėms (angl. „Spam“) sukanka 30 – tiek laiko praėjo nuo pirmos komercinės žinutės, kurią 1978 metų gegužės 3 dieną Gary Thuerk iš „Digital Equipment Corporation“ išsiuntė 393 „Arpanet“ tinklo vartotojams.
Pirmoji reakcija, savaime suprantama, buvo pasipiktinimas – gavėjai skundėsi tiesiogiai Thuerk, kuris net nebandė slėpti savo duomenų, o DEC gavo „Arpanet“ administratorių papeikimą.
Nepaisant to, šis elektroninis laiškas buvo šiukšlių eros pranašas – šiuo metu nuo 80 iki 90 procentų (120 milijardų per dieną) išsiunčiamų elektroninių laiškų yra reklaminio pobūdžio. Ir, nors, Bill Gates dar 2004 metais žadėjo, kad 2006-aisiais „spamui“ ateis paskutinioji, tačiau šiukšlintojai ir kovotojai vaizdingai kalbant vis dar sukryžiavę špagas – tarp jų vis dar vyksta kažkas panašaus į šaltojo karo metu vykusias ginklavimosi varžybas.
Išsiųsti šiukšles daug nekainuoja, bet IPT (interneto paslaugos tiekėjai) ir vartotojai kenčia nuo sumažėjusio tinklo pralaidumo ir filtravimo technologijų kainų. „Ferris Research“, San Francisko firma, teigia, kad pasauliui kova su elektroninėmis šiukšlėmis kainuoja 140 milijardų JAV dolerių per metus.
O šiukšlininkai tuo metu nesnaudžia – azijoje, kur naudojimasis internetu telefone – kasdienybė, daugėja „mobiliojo“ „spamo“, automatizuotos programos kuria „splogus“ - „blogus“, kurie egzistuoja tik tam, kad reklamuotų, siunčia „pakvietimus draugauti“ socialiniuose tinkluose („Facebook“ ar „MySpace“) ir kitaip apkartina internautų gyvenimą.
