Europos Komisija skyrė 113 mln. eurų finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) sinchronizacijos kritinės infrastruktūros atsparumo projektams, kuriuos įgyvendina Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorės. Platesnio masto projektų, skirtų užtikrinti energetinį saugumą nuo galimų kibernetinių ir fizinių grėsmių, įgyvendinimas pradėtas praėjusių metų vasario 9 d., po sėkmingo Baltijos valstybių sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklu.
„Baltijos šalys ir Lenkija, sėkmingai įgyvendinusios sinchronizacijos projektą, toliau investuoja į energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Esame dėkingi Europos Komisijai, kuri remia mūsų siekį, kad Baltijos jūros regionas taptų pavyzdiniu modeliu, kaip stiprinti kritinės energetikos infrastruktūros saugumą ir atsparumą visoje Europoje. Šis finansavimas – tai mūsų nuoseklaus darbo rezultatas ir naujo precedento sukūrimas, nes iki šiol Europos Sąjungoje nebuvo atvejų, kai būtų finansuota kritinės energetikos infrastruktūros apsauga. Nuosekliai perimdami Ukrainos energetikų pamokas plečiame mūsų kritinės energetikos infrastruktūros projektų apsaugos apimtis. Esame numatę kreiptis dėl tolesnio atsparumo projektų finansavimo ir aktyviai siekiame, kad Europos Sąjungos lygiu būtų sukurtas ilgalaikis instrumentas kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai finansuoti“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ES lygiu finansuojamą pirmą kartą – tokios galimybės buvo sukurtos dėl Baltijos šalių ir Lenkijos įgyvendinto sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto. Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija siekia, kad kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai ES lygiu būtų sukurti ilgalaikiai teisiniai ir finansiniai instrumentai – šiuo metu atliekama teisinių instrumentų peržiūra, tikimasi ir dedamos pastangos, kad ši iniciatyva sulauktų tinkamo dėmesio ir derybose dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos.
„Atsparumo programą inicijavome prieš kiek daugiau nei metus, tačiau šiuo metu jau esame stipriai pasistūmėję daugelyje projektų: įsigijome ir montuojame dronų neutralizavimo sprendimus, esame pasirūpinę pirminiais elektros pastočių įrenginių apsaugos sprendimais, projektuojame ir ruošiamės statyti fizinius barjerus, kurių medžiagas išbandėme Lietuvos kariuomenės poligonuose, įgyvendiname priemones, skirtas operatyviai atnaujinti pažeistą infrastruktūrą. Toliau keliame kibernetinio saugumo lygį. Dalindamiesi informacija ir įžvalgomis su partneriais Baltijos šalyse ir Lenkijoje, dirbdami su universitetais, saugumo specialistais, perimdami patirtį iš Ukrainos toliau ieškome, kaip papildyti, patobulinti esamus sprendimus“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemų perdavimo operatorių „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE vykdomi Baltijos šalių sinchronizacijos kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo projektai bus finansuojami iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Projektams skirtas maksimalus galimas 50 proc. finansavimo intensyvumas nuo tinkamų finansuoti lėšų. Parama projektams Lietuvoje siekia 22 mln. eurų.
„Litgrid“ įgyvendinama energetikos infrastruktūros atsparumo programa apima kritinių įrenginių fizinės apsaugos stiprinimą, perdavimo tinklo įrenginių avarinio ir krizinio rezervo formavimą, elektroninių saugos priemonių diegimą, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų diegimą, perimetrų apsaugos stiprinimą, pasirengimą veikti kritiniu režimu.
„Litgrid“ atsparumo programoje įgyvendina 13 projektų, kurių apimtyje – daugiau nei 150 priemonių, diegiamų atskiruose perdavimo tinklo objektuose. Programa nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į grėsmių vertinimą ir naujus technologinius sprendimus.
2025 m. vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija su kontinentine Europa sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
