Pusė Lietuvos gyventojų jau yra išbandę dirbtinio intelekto (DI) įrankius, o 2 iš 3 apklaustųjų mano, kad jų darbo vietai DI kelia vidutinę ar aukštesnio lygio grėsmę per artimiausius 5 metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos statistika iš dalies atspindi ir pasaulines tendencijas. 2024 m. Tarptautinis valiutos fondas publikavo studiją apie DI poveikį darbo rinkoje ir nustatė, jog jis palies 40 proc. darbo vietų visame pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad DI pilnai atliks visų šių žmonių darbą – daugeliu atvejų DI suteiks daugiau galimybių ar net sukurs naujų darbo vietų. Todėl dabar svarbu DI įrankius bandyti ir mokytis jais naudoti – ką reikšminga dalis lietuvių ir daro“, – sako Dominykas Brekys, „Swedbank“ Baltijos Bankininkystės Skaitmeninių kanalų verslo vystymo vadovas.
Aktyviai naudoja ir stebisi įgūdžiais
Apklausa atskleidė, kad DI Lietuvoje jau nebe vien teorija: beveik pusė gyventojų (49 proc.) yra išbandę bent vieną DI įrankį, pavyzdžiui, tekstų generavimo ar paieškos asistentus. Dar penktadalis (20 proc.) jų nenaudojo, bet planuoja, o ketvirtadalis (27 proc.) nenaudoja ir to daryti neketina.
Aktyviausi DI naudotojai – 18–35 metų, didžiųjų miestų, aukščiausio išsilavinimo ir didesnių pajamų grupių atstovai.
Tų, kurie jau naudojasi ar ketina naudotis DI, klausta, kaip jie lygina šių įrankių galimybes su žmogaus įgūdžiais. 14 proc. mano, kad DI tam tikrose srityse žmogaus įgūdžius smarkiai lenkia, 26 proc. – šiek tiek lenkia, o 17 proc. atrodė, jog mūsų įgūdžiams DI prilygsta. Prasčiau DI galimybes vertino trečdalis apklaustųjų – jų nuomone, DI šiek tiek ar smarkiai atsilieka nuo žmonių įgūdžių.
„Banko veikloje į DI žiūrime, kaip į pagalbininką klientų aptarnavimo, konsultacijų ir saugumo srityse. Šiuo metu testuojame jau veikiančius sprendimus, padedančius mūsų darbuotojams įvertinti paskolų prašymus, aptikti anomalijas klientų elgsenoje ir taip užkirsti kelią sukčiams. Taip pat DI pasitelkiame geriau suprasti klientų poreikius bei padėti jiems sutaupyti laiko ir pastangų, norint įsigilinti į įvairias finansines temas ar įsigyjant paslaugas“, – teigia D. Brekys.
Grėsmę darbo vietai vertina įvairiai
Apie penktadalis apklaustųjų DI grėsmę savo darbo vietai per artimiausius penkerius metus vertina kaip didelę ar labai didelę (iš viso 19 proc.). Tokia pati dalis apklaustųjų grėsmės lygį įvardino vidutiniškai, o apie trečdalis – grėsmę mato kaip mažą ar labai mažą. Dar penktadaliui buvo sunku įvardinti grėsmės lygį.
Pasak D. Brekio, norint išlikti aktualiems darbo rinkoje, būtina gebėti rasti laiko ir energijos naujų įgūdžių mokymuisi ir tai daryti nuolatos: „Tą rodo ir Pasaulio ekonomikos forumo kasmetinė „The Future of Jobs“ ataskaita. Joje teigiama, kad per artimiausius penkerius metus galime tikėtis, jog beveik pusė mūsų turimų įgūdžių taps neaktualūs ar turės pasikeisti. Ataskaitoje apklausti darbdaviai daugiausiai dėmesio siūlo skirti analitiniams, DI ir didžiųjų duomenų įgūdžiams bei technologiniam raštingumui.“
Vis tik, anot specialistų, pirmiausia DI įrankiai gali paliesti pasikartojančias ir gana vienodas užduotis atliekančius pradinio lygio darbuotojus iš administravimo, buhalterijos ar finansinių paslaugų sričių.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2025 m. liepos mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1009 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
