Nauja apklausa atskleidė, kad jau penktadalis Lietuvos gyventojų už prekes bei paslaugas atsiskaito išmaniaisiais įrenginiais – telefonais, laikrodžiais ir žiedais. Į išmaniąsias technologijas ypač palankiai žiūri jaunoji karta: tarp 18–25 metų respondentų atsiskaitančiųjų išmaniaisiais įrenginiais yra daugiau nei pusė, 55 proc., apklaustųjų.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
„Nors tradicinės fizinės bankų kortelės Lietuvoje vis dar išlieka dažniausiai naudojama negrynųjų atsiskaitymų forma, kurią renkasi 69 procentai apklaustųjų, nuosekliai daugėja ir žmonių, atsiskaitančių išmaniaisiais įrenginiais. Didžiausią įtaką tam turi jauni, technologijoms imlūs Lietuvos gyventojai, kurie dažniausiai pirmieji išbando technologines naujoves ir vertina išmaniųjų technologijų suteikiamus privalumus“, – sako apklausą užsakiusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, jog vien grynaisiais pinigais Lietuvoje šiuo metu atsiskaito vos 9 proc. gyventojų. Didesnis jų procentas fiksuojamas tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių bei kaimo vietovėse gyvenančių respondentų.
Išmanūs atsiskaitymai dažnesni tarp daugiau uždirbančių
Fizinėmis banko kortelėmis dažniau atsiskaito moterys: šį atsiskaitymo būdą renkasi beveik 72 proc. moterų ir 66 proc. vyrų. Tuo tarpu vyrai šiek tiek dažniau nei moterys atsiskaitinėja išmaniaisiais įrenginiais bei grynaisiais pinigais.
Išmaniaisiais įrenginiais kur kas dažniau atsiskaito virš tūkstančio eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį uždirbantys asmenys: 26,5 proc., palyginti su 12 proc. tarp uždirbančiųjų mažiau nei 400 eurų. Aukštesnis išmaniųjų technologijų naudojimas atsiskaitymams stebimas ir tarp šeimos nesukūrusių respondentų: 35 proc., palyginti su 19 proc. šeimoje ar partnerystėje gyvenančių apklaustųjų.
„Žmonės vertina išmaniųjų mokėjimų saugumą, patogumą, o taip pat faktą, kad su savimi nebereikia nešiotis ne tik banko kortelės, bet ir fizinės piniginės. Tad augantis išmaniųjų atsiskaitymų kiekis rodo ne tik sparčią technologijų plėtrą, bet ir vartotojų lūkesčių kryptį“, – įsitikinęs J. Ivaška.
Atsiskaitymai negrynaisiais auga visoje Europoje
Oficialiais Eurostato duomenimis, antrąjį 2024 m. pusmetį visose euro zonos šalyse buvo atlikta 77,6 milijardo negrynųjų pinigų mokėjimų operacijų, o bendra jų suma siekė 116,9 trilijono eurų. Lyginant su antru 2023 m. pusmečiu, operacijų kiekis išaugo 8,6 proc., o bendra mokėjimų suma padidėjo 3,8 proc.
Didžiausia dalis, 57 proc., šių mokėjimų pernai liepos-gruodžio mėnesiais buvo atlikta bankų kortelėmis. Kredito operacijos sudarė 21 proc. atsiskaitymų, tiesioginio debeto sutartys – 15 proc. Skaitmeniniams ir mobiliesiems atsiskaitymams priklausė 6 proc. visų operacijų, o šis segmentas buvo greičiausiai augantis visoje mokėjimų rinkoje.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie dažniausiai naudojamus būdus atsiskaitymui negrynaisiais pinigais apklausė rugsėjo 17–30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
