Lietuvos gyventojai per vieną ketvirtį sukčiams atidavė rekordinę 7,2 mln. eurų sumą, tačiau dauguma ir toliau spaudžia įtartinas nuorodas nesukdami galvos. Naujausia „Telia“ apklausa atskleidė, kad net du trečdaliai žmonių sako negalvojantys apie pavojus per kenkėjiškas nuorodas. Paskutinė Pinigų plovimo prevencijos centro (PPPC) 2025 metų ataskaita rodo, kad būtent duomenų vagystės per užkrėstas SMS žinutes ir el. laiškus išlieka populiariausia sukčiavimo priemone.
Lietuviai yra linkę pervertinti savo jėgas internete. Dauguma vis dar jaučiasi pajėgūs patys atpažinti kenksmingas nuorodas ir sukčių paspęstus spąstus. Naujausia „Telia Safe“ apklausa atskleidė, kad vos 27 proc. respondentų (18-69 m.) prisipažino nerimaujantys, kad atsitiktinai paspaudę blogą nuorodą gali atskleisti asmeninius duomenis. Deja, dviems trečdaliams apklaustųjų, tai nelabai rūpi.
„Žmonės bijo rezultato, bet nėra linkę apsisunkinti kasdienybę nerimu dėl kiekvienos paspaustos nuorodos. Visi puikiai supranta ir baiminasi galutinių pasekmių – tapatybės vagystės, finansinių nuostolių ar to, kad sukčiai galės perimti jų asmenines socialinių tinklų paskyras, pamatys ir parsisiųs nuotraukas. Tačiau paties veiksmo, kuris sukelia šias pasekmes, baiminasi mažiau nei trečdalis gyventojų. Lietuviai nemato ryšio tarp nuorodos paspaudimo ir vėliau ištuštintos banko sąskaitos. Tai tas pats, kas paniškai bijoti būti apvogtam, bet nerakinti namų durų. Būtent šį atotrūkį tarp veiksmo ir pasekmės kibernetiniai nusikaltėliai šiandien taip puikiai ir išnaudoja“, – teigia Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
Sukčių apetitas auga
PPPC 2025 m. naujausios ataskaitos duomenys rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai veikia vis agresyviau. Vien per 2025 m. antrąjį ketvirtį lietuviai sukčiams pervedė 7,2 mln. eurų, o tai yra kur kas daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kuomet prarasta 4,3 mln. eurų. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojai sukčiams jau pervedė 11,5 mln. eurų. Palyginimui, ši suma jau sudaro 57,5 proc. visos 2024 metais sukčių išviliotos sumos, kuri siekė 20 mln. Eurų.
Remiantis ataskaitos duomenimis, populiariausias sukčiavimo būdas yra suklastotos SMS žinutės ar el. laiškai, kuriais siekiama pavogti duomenis – šis būdas dar vadinamas fišingu (angl. phishing). Vien per antrąjį ketvirtį net 2811 kartų lietuviai papuolė sukčiams į nagus. Palyginimui, tai sudaro daugiau nei 6 iš 10 visų per minėtą laikotarpį užfiksuotų sukčiavimo atvejų (iš viso jų buvo 4521). Būtent šiuo būdu iš gyventojų buvo išviliota ir itin didelė pinigų suma – 2,2 mln. eurų.
„Didžiausia klaida – pasiduoti smalsumui. Dažnai žmonės galvoja, kas nutiks, jei tik paspaus nuorodą. Juk atrodo, kad užteks tik pasižiūrėti, kas ten parašyta. Bet tas vienas paspaudimas ir yra viskas, ko reikia vagišiams“, – sako D. Povilaitis.
Pasak kibernetinio saugumo eksperto, vagišiai siunčia laiškus, kurie atrodo tobulai – su teisingais logotipais ir sklandžia kalba. Todėl svarbiausia taisyklė dabar yra net nevertinti, ar pranešimai atrodo įtikinamai, o atsakyti sau į klausimą, ar tokios žinutės laukėte. Jei ne, tokios nuorodos nespauskite.
Nors grėsmės technologiškai tampa vis sudėtingesnės, jos vis dar nukreiptos į tas pačias pamatines žmogiškąsias silpnybes. Kol visuomenė masiškai mokosi atpažinti paprastas fišingo atakas, kurios yra sąlyginai „pigus“ sukčiavimo būdas, tūkstančius kainuojančios apgavystės jau taikosi į norą greitai praturtėti, vienatvės jausmą ar perdėtą pasitikėjimą naujais romantiniais partneriais.
