Sandoris su dirbtiniu intelektu, kuris iš pradžių atrodė kaip paprasta ir pelninga galimybė, jaunai moteriai iš Mančesterio virto tikru košmaru. Jos veidas pradėtas naudoti reklamai be jokios kontrolės ir be jos sutikimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasakojimą pristatė leidinys „Mirror“. 23 metų Lucy iš Mančesterio socialiniame tinkle „Instagram“ pamatė pasiūlymą tapti dirbtinio intelekto modeliu. Reklamos pavyzdžiai su garsių žmonių atvaizdais atrodė įkvepiantys, todėl ji nusprendė pasinaudoti proga. Jauna moteris pasirašė sudėtingą sutartį, kurios sąlygų iki galo nesuprato. Mainais ji gavo 1500 svarų sterlingų ir turėjo pateikti daug vaizdo įrašų, kurie buvo panaudoti jos skaitmeninio avataro sukūrimui.
Sutartis reiškė, kad nuo šiol Lucy veidas gali būti naudojamas įvairiems tikslams, įskaitant produktų reklamą ar idėjų sklaidą, apie kurią ji pati net nebus informuota. Ji nebegali savarankiškai priimti užsakymų ar gauti atlygio už savo atvaizdą reklamoje, net jei tai būtų visiškai kiti projektai. Tokie apribojimai ne tik atėmė iš jos kontrolę, bet ir gerokai sumažino galimybes ateityje dirbti su prekių ženklais.
Nenumatyti padariniai
Pradžioje Lucy manė, kad tai bus vienkartinis projektas, o jos skaitmeninis atvaizdas bus naudojamas tik ribotam tikslui. Tačiau realybė pasirodė kitokia. Dabar jos veidas gali atsirasti bet kur, nuo internetinių reklamų iki socialinių kampanijų, su kuriomis ji pati nesutinka. Kadangi sutartis neapibrėžia aiškių ribų, dirbtinio intelekto modelis gali būti naudojamas net dešimtmečius, o jo panaudojimas nėra kontroliuojamas.
Lucy istorija tapo pagrindu dokumentiniam filmui „Aš pardaviau savo veidą dirbtiniam intelektui už 1500 svarų sterlingų“, kuris buvo nufilmuotas Mančesteryje. Filmo kūrėjai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į naujus iššūkius, susijusius su dirbtiniu intelektu, ir į teisinės sistemos spragas, leidžiančias naudoti žmonių atvaizdus be pakankamos apsaugos.
Filmo režisierius pažymėjo, kad tokie atvejai kol kas nėra masiniai, tačiau sparčiai tobulėjant technologijoms jie gali tapti labai dažni. Skaitmeninės kopijos, sukurtos iš realių žmonių atvaizdų, gali būti panaudotos įvairiose platformose ir net tokiuose kontekstuose, kurie iš esmės pakeičia jų reikšmę ar prasmę.
Teisinės spragos ir ateities grėsmės
Ši istorija atskleidžia rimtą problemą, tai trūksta aiškių įstatymų, reguliuojančių, kaip gali būti naudojami realių žmonių atvaizdai dirbtinio intelekto kūriniuose. Dabar tokie sandoriai dažnai būna grindžiami neaiškiomis sutartimis, kurios labiau saugo įmonių, o ne modelių interesus.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina sukurti naujus teisinius mechanizmus, užtikrinančius asmens teises skaitmeninėje erdvėje, ypač kai kalbama apie atvaizdo, balso ar kitų asmens bruožų panaudojimą. Priešingu atveju žmonės gali atsidurti tokioje pat situacijoje kaip Lucy, kai jų tapatybė tampa prekė, naudojama be galimybės ją suvaldyti.
Lucy istorija gali tapti perspėjimu visiems, kas susigundo greitu uždarbiu, neįsigilinę į sutarties detales. Dirbtinio intelekto amžiuje kiekvienas turi atsakingai vertinti, kokias teises ir kokiam laikui jie perduoda. Tai, kas atrodo nekaltu eksperimentu, gali turėti ilgalaikių pasekmių, o skaitmeninis atvaizdas, keliauti po pasaulį nepriklausomai nuo jo savininko valios.
