Šešiasdešimt ketverių metų ortopedas iš Italijos Savonos mieste nusprendė įgyvendinti asmeninį iššūkį ir vienas pats kopti į aukščiausią Kotijo Alpių viršukalnę. Jis pasirinko Monvizo kalną kurio aukštis virš jūros lygio siekia daugiau nei tris tūkstančius aštuonis šimtus metrų.
Asociatyvi nuotr.
Kelionės metu jis dingo be žinios. Buvo žinoma kad paskutinį kartą jis pastebėtas šiaurinėje kalno pusėje Pjemonto regione. Iškart po pranešimo apie dingimą buvo pradėtos paieškos tačiau sudėtinga kalnų vietovė ir kintančios oro sąlygos neleido greitai nustatyti tikslios buvimo vietos.
Bėgant savaitėms paieškos peraugo į kūno ieškojimą. Artimieji ir gelbėtojai neatsisakė vilties net ir praėjus mėnesiams. Prieš pat metines į tyrimą buvo įtrauktas dirbtinis intelektas kuris per trumpą laiką padarė tai kas žmonėms nepavyko beveik metus.
Tyrimą atlikę specialistai pasitelkė bepiločius orlaivius kad būtų galima išnagrinėti kuo daugiau kalnų teritorijos. Dronais buvo padaryta daugiau nei du tūkstančiai šeši šimtai aukštos raiškos nuotraukų apimančių aštuoniolikos hektarų plotą.
Visa surinkta medžiaga buvo perduota analizuoti dirbtiniam intelektui kuris vos per vieną popietę sugebėjo išskirti tris galimus taškus kuriuos reikėtų tikrinti detaliau.
Vienas iš šių taškų pasirodė esantis itin svarbus. AI atpažino žmogaus šalmą kuris kontrastavo su akmenuotu kalnų reljefu. Šis objektas tapo atspirties tašku kuris leido gelbėtojams patvirtinti kad jų paieškos juda teisinga kryptimi. Šalmą aptikusi sistema suteikė labai konkrečią vietovės koordinates kurios sutapo su anksčiau iš mobiliojo telefono gautomis nuorodomis.
Kūnas rastas netoli viršūnės
Remiantis dirbtinio intelekto pateikta informacija paieškos komanda pakilo sraigtasparniu į nurodytą vietą šiaurinėje Monvizo kalno dalyje. Ten gelbėtojai aptiko žmogaus kūną gulintį Perotio tarpeklio teritorijoje maždaug trijų tūkstančių šimto penkiasdešimties metrų aukštyje. Tai vos šeši šimtai metrų nuo viršūnės kurią alpinistas siekė pasiekti.
Pasak Italijos Alpinistų ir Speleologų Nacionalinio gelbėjimo korpuso atstovo šis pasiekimas nebūtų įmanomas be technologijų. Jis pabrėžė kad tai buvo kolektyvinio darbo rezultatas kuriame žmonių patirtis ir mašininis mokymasis veikė išvien. Nors tai liūdna žinia artimiesiems ši operacija parodė kokias galimybes atveria pažangios technologijos paieškų ir gelbėjimo srityje.
Technologijos padeda reaguoti greičiau
Gelbėtojai atkreipia dėmesį kad šiuolaikinės technologijos padeda ne tik rasti dingusiuosius bet ir suteikia galimybę reaguoti greičiau kai dar galima išgelbėti gyvybes. Jie teigia kad dronus naudoja jau apie penkerius metus tačiau pastaruoju metu pradėjo juos derinti su spalvų ir formų atpažinimo sistemomis kurios veikia dirbtinio intelekto pagrindu.
Toks derinys leidžia automatiškai analizuoti milžiniškus kiekius vaizdinės informacijos per itin trumpą laiką. Tai ypač svarbu kalnuotose vietovėse kur žmogaus akiai sunku įžvelgti detales tarp akmenų sniego ar krūmynų. Kuo greičiau nustatoma dingusiojo vieta tuo didesnė tikimybė jį rasti gyvą.
Turizmo augimas kelia naujus iššūkius
Pasak Italijos gelbėtojų organizacijos dėl augančio kalnų turizmo smarkiai didėja nelaimingų atsitikimų skaičius. Per vieną vasaros mėnesį Alpių regione žuvo daugiau nei aštuoniasdešimt žmonių o keli dar laikomi dingusiais. Tai reiškia kad rizika tapti auka auga ir būtina ieškoti naujų sprendimų kaip greičiau padėti nelaimės ištiktiems asmenims.
Dirbtinio intelekto pritaikymas tokiose situacijose gali tapti esminiu žingsniu į priekį. Tai ne tik sutrumpina paieškos laiką bet ir padidina efektyvumą. Specialistai tikisi kad ateityje tokios technologijos taps įprasta gelbėjimo operacijų dalimi leisdamos greičiau reaguoti į pavojingas situacijas ir galbūt išgelbėti dar daugiau gyvybių. Kalnų gelbėtojai mano kad tai tik pradžia ir dirbtinis intelektas taps neatsiejama jų darbo dalimi jau artimiausiu metu.
Paieška archyve
