Lietuva pastaraisiais metais padarė reikšmingą pažangą kovoje su neteisėtu turiniu internete. 2024 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pritaikė naujus technologinius įrankius – IP blokavimą, išplėstą DNS ir HTTPS filtravimą, – bei užkardė šimtus neteisėtų svetainių. Šios priemonės užtikrino, kad reikšminga piratinio srauto dalis būtų eliminuota, o vartotojai rinktųsi teisėtas turinio platformas.
„Lietuva nuosekliai įgyvendina veiksmingą kovą su piratavimu. Per pastaruosius metus užkardytos svetainės apėmė reikšmingą dalį nelegalaus srauto. Teiginiai, kad Lietuva yra piratavimo lyderė, šiandien nebeatitinka realybės“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.
LRTK kryptinga veikla ginant autorių teises 2024 m.
- sprendimais panaikinta prieiga prie 349 svetainių, neteisėtai teikusių TV programų ar jų platinimo internete paslaugas;
- LRTK sprendimais užblokuota prieiga prie 621 svetainės, platinusios sankcionuotas Rusijos Federacijos televizijos programas;
- 41 sprendimu užblokuotos 108 svetainės, neteisėtai skelbusios autorių teisių saugomą turinį;
- pritaikytas IP blokavimas 1 083 IP adresams pagal ES sankcijų įgyvendinimą.
- Šie rezultatai rodo, kad Lietuva pereina nuo fragmentiškos prie sistemingos piratavimo prevencijos, pasitelkdama ne tik tradicinį domenų blokavimą, bet ir pažangius technologinius sprendimus.
MUSO duomenys – klaidinantys
Viešose diskusijose vis dar cituojami 2021 m. MUSO (JK bendrovė, analizuojanti piratinio turinio vartojimą, kurios duomenimis dažnai remiamasi tarptautinėse ataskaitose) duomenys, pagal kuriuos Lietuva buvo įvardyta kaip penkta ES valstybė pagal apsilankymus piratinėse svetainėse. Tačiau nuo to laiko šie skaičiai dažnai percituojami be konteksto, nors situacija Lietuvoje kardinaliai pasikeitė.
Pati MUSO įmonė neseniai pripažino, kad jų 2024–2025 m. laikotarpio statistika buvo mažiausia 20 proc. padidinta dėl tiekėjo klaidų ir jau publikuojama su pataisymais. Be to, LRTK nustatė metodikos ribotumus:
- į piratinių svetainių sąrašus patenka ir teisėtos platformos,
- neįtraukiamos IP-only ir uždaros VOD/IPTV paslaugos,
- VPN vartotojai klaidingai priskiriami kitoms šalims,
- duomenys nuolat keičiasi retrospektyviai.
„MUSO duomenys gali būti naudingi globaliam vaizdui matyti, tačiau jie nėra pakankamai tikslūs, kad pagal juos būtų galima vertinti atskiras valstybes. Ypač tokias palyginti nedideles rinkas kaip Lietuva“, – pabrėžia Mantas Martišius.
„Toliau diegsime technologinius sprendimus ir stiprinsime bendradarbiavimą ES lygmeniu, kad užtikrintume kūrėjų teisių apsaugą ir vartotojų prieigą prie teisėto turinio“, – sako Mantas Martišius.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad LRTK tyrimas dėl MUSO metodikos pristatytas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (ESINT, EUIPO), kur šiuo metu diskutuojama dėl tokių duomenų patikimumo visos ES politikai.
2024 m. LRTK dalyvavo keliuose ESINT susitikimuose ir vedė mokymus Europos institucijoms, pristatydama Lietuvos patirtį kovojant su piratavimu.
Taigi Lietuva nebėra piratavimo lyderė. Pastarųjų metų LRTK veiksmai – šimtai užblokuotų svetainių, IP adresų bei pažangių blokavimo priemonių įdiegimas – reikšmingai sumažino nelegalaus turinio mastą.
Lietuvos patirtis rodo, kad net ir mažesnės rinkos gali tapti pavyzdžiu visai Europai, kaip veiksmingai mažinti piratavimo mastą.
Paieška archyve
