Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos bankas pasirašė susitarimą, pagal kurį Lietuvos bankas tapo pirmuoju rinkos reguliatoriumi, prisijungusiu prie NKSC koordinuojamos Nacionalinės kibernetinių incidentų valdymo platformos. Tai užtikrins automatizuotą duomenų apsikeitimą apie kibernetinius incidentus finansų sektoriuje ir greitesnį reagavimą į grėsmes.
„Lietuvos bankas – pirmasis iš rinkos reguliatorių, prisijungusių prie automatizuotos incidentų valdymo platformos. Tai svarbus žingsnis ne tik plėtojant šią sistemą, bet ir stiprinant viso finansų sektoriaus atsparumą kibernetinio saugumo srityje. Susitarimas žymi naują etapą tarpsektoriniame bendradarbiavime ir proveržį automatizuoto informacijos apsikeitimo srityje“, – pabrėžia NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.
Incidentų valdymo platforma yra NKSC sukurta nacionalinė sistema, skirta keistis informacija apie kibernetines grėsmes ir incidentus realiuoju laiku, koordinuoti atsakomuosius veiksmus ir veiksmingai reaguoti į kylančius kibernetinius iššūkius. Jos diegimas nacionaliniu lygmeniu yra nuoseklios Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamos politikos rezultatas, kuris padeda užtikrinti koordinuotą reagavimą ir duomenų apsaugą.
„Kibernetinis saugumas – tai ne tik technologijų, bet, visų pirma, operatyvumo ir koordinuoto atsako klausimas. Bendradarbiavimas su NKSC leis mums greičiau keistis informacija, reaguoti į grėsmes ir stiprinti visos finansų sistemos atsparumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Susitarimu taip pat numatyti komunikacijos kanalai. Jie svarbūs reagavimui į galimas grėsmes ar didelio masto kibernetines krizes. NKSC teiks Lietuvos bankui ekspertinę pagalbą ir užtikrins kibernetinio saugumo reikalavimų atitikties stebėseną. Centras taip pat organizuos bendras pratybas ir mokymus.
Tokia veikla stiprins ne tik institucinio pasirengimo lygį. Ji padidins ir viso sektoriaus gebėjimus atremti kibernetinius iššūkius.
Šis susitarimas yra nuoseklios nacionalinės kibernetinio saugumo stiprinimo politikos dalis. Ji grindžiama instituciškai koordinuotu atsaku į grėsmes valstybės mastu. Numatoma, kad Lietuvos banko pavyzdžiu paseks ir kitos šalies institucijos, dirbančios su kibernetiniais incidentais ir grėsmėmis.
