Ar kada nors dvejojote dėl gautos SMS žinutės, elektroninio laiško ar internete rastos informacijos tikrumo? Šiandien, kai skaitmeninis pasaulis persipynęs su mūsų kasdienybe, sukčių atakos, melagienos ir vaizdo klastotės tampa vis rafinuotesnės ir sunkiau atpažįstamos. Būtent todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato plačiajai visuomenei skirtą nuotolinę paslaugą – skaitmeninės apsaugos konsultacijas.
Nuo šiol kiekvienas šalies gyventojas, susidūręs su įtartina informacija ar tiesiog norintis patikrinti jos patikimumą, galės gauti operatyvią ir kvalifikuotą konsultaciją. Tiesiog pateikite klausimą Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje www.lnb.lt, o Nacionalinės bibliotekos medijų ir informacinio raštingumo ekspertai iškart imsis darbo, kad atsakytų į jūsų klausimus ir padėtų apsisaugoti nuo galimų grėsmių.
„Skaitmeninis raštingumo stiprinimas aktualus visiems. Dėl itin plačių galimybių, kurias atveria naujausios technologijos, net ir augę su jomis nuo mažumės gali apsigauti. Svarbu nuolat domėtis ir atnaujinti žinias“, – sako Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. „Biblioteka ne vienus metus aktyviai vykdo medijų ir informacinio raštingumo mokymus, tačiau suprantame, kad žmonėms reikalingas greitas ir paprastas atsakymas čia ir dabar. Biblioteka yra patikimos informacijos centras, o mūsų specialistai pasirengę suteikti realią ir konkrečią pagalbą stiprindami kiekvieno gyventojo skaitmeninę apsaugą.“
Kodėl tai svarbu? Kibernetinio sukčiavimo realybė Lietuvoje
Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuris neturi amžiaus, profesijos ar socialinės padėties ribų. Nukentėti kibernetinėje erdvėje gali bet kas. Sukčiavimo būdai nuolat tobulėja, tampa vis sudėtingesni. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje į sukčių pinkles dažniau įkliūva jaunesni (18–35 m.) gyventojai. Nors vyresni nei 56 m. asmenys nukenčia ir rečiau, bet jie patiria didžiausius finansinius nuostolius.
Štai keli nerimą keliantys faktai:
- kas šeštas sukčių mėginimas baigiasi realiais finansiniais nuostoliais nukentėjusiajam.
- Dažniausiai pinigai prarandami apsipirkus fiktyviose el. parduotuvėse arba neapdairiai atskleidus el. bankininkystės duomenis.
- Lietuvos policija kas mėnesį pradeda apie 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimo formų, iš kurių tik mažiau nei pusė išaiškinama.
- Finansinis sukčiavimas ne tik tuština kišenes – jis taip pat neigiamai veikia žmonių psichinę sveikatą.
- Nepaisant to, kad kasmet sukčiavimo būdu Lietuvoje išviliojama daugiau nei 10 milijonų eurų, daugelis gyventojų vis dar pervertina savo žinias apie kibernetinį sukčiavimą.
Šūkiu „Abejoji, ar tikra? Klausk!“ biblioteka kviečia gyventojus abejoti ir individualiai konsultuotis su Nacionalinės bibliotekos specialistais. Jeigu gavote įtartiną žinutę arba skambutį iš „banko“, „pašto“, „investuotojo“;norite pasitikrinti, naujiena ar vaizdo įrašas internete nėra melas ar propaganda; nesate tikras, kaip apsaugoti savo slaptažodžius ar duomenis – kreipkitės. Nauja Nacionalinės bibliotekos paslauga prieinama visiems. Bibliotekos ekspertai laukia jūsų klausimų ir yra pasiruošę padėti išvengti nemalonių incidentų.
