Ženevoje įvyko dvi svarbios tarptautinės konferencijos – „WSIS 2025“ (Pasaulinis informacinės informacinės) ir „AI for Good 2025“. Jose daugiau nei 15 lankytojų iš viso pasaulio diskutavo, kaip skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) gali turėti prie darnaus vystymosi ir realių visuomenės problemų sprendimo. Renginiuose dalyvavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė sako, kad net maža valstybė gali tapti proveržio pavyzdžiu.
RRT nuotr.
Pasak J. Šovienės, pagrindinė šių metų žinutė yra aiški: tam, kad DI tikrai kurtų naudą visai visuomenei, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tris dalykus – patikimus standartus, tarptautinį bendradarbiavimą ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Tačiau šiandien pateikiama su daugiau klausimų nei atsakymų. Ar reikia dirbti didelių energijos išteklių, gali tapti sprendimu kovojant su klimato kaita? Kita vertus, DI negali veikti be duomenų – bet ar tikrai galime pasitikėti? Kaip užtikrinti, kad jie tikslūs, etiški ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų?
Daugelyje šalių DI vis dar nėra politinės darbotvarkės centre. Daugiausia dėmesio skiriama švietimui, sveikatos ar socialinei apsaugai. Tačiau galbūt būtentDI gali padėti šiuos iššūkius spręsti efektyviau?
Lietuvos patirtis, kuria pasidalijo RRT Tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė, rodo, kad net maža valstybė gali tapti proveržio pavyzdžiu.
RRT kartu su partneriais įgyvendinamas skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ apima visas Lietuvos savivaldybes. Šio projekto metu senjorai mokosi naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, atpažinti elektroninį sukčiavimą, naudotis DI kasdienybėje. Tai – praktinis, įtraukus modelis, jau sulaukęs tarptautinio pripažinimo.
Taip pat buvo pristatyta Lietuvos patirtis kovojant su elektroniniu sukčiavimu – kaip institucijos ir verslas veikia išvien: dalijasi duomenimis, greitai atpažįsta žalingos veiklos modelį ir koordinuojai už užkrečiamą kelią. Tokiu būdu kuriama saugesnė ir patikimesnė skaitmeninė erdvė.
Anot J. Šovienės, lankstumas, greitis ir atvirumas naujovėms – tai mažos valstybės pranašumas. Skaičiuojama, kad didžioji dalis dirbtinio intelekto sprendimų (apie 85 proc.) yra mažos rizikos – jiems puikiai tinka savireguliacija, pagrįsta etikos principais. Tuo tarpu tik apie 15 proc. sprendimų priskiriami didelės rizikos grupė. Kad išvengtų nepageidaujamų sprendimų, susijusių su atsakingai, Lietuvoje kuriama vadinamoji DI reguliacinė smėliadėžė – saugi, reguliuotojų prižiūrima aplinka, kurioje bus galima testuoti didelės rizikos DI sprendimus realiomis sąlygomis. Šią iniciatyvą mūsų šalyje įgyvendina Inovacijų agentūra kartu su RRT ir kitomis atsakingomis institucijomis.
Rinkos reguliuotojams skirtoje sesijoje J. Šovienė paragino kitų šalių kolegos imtis lyderystės: „Pasakyti „bendradarbiaukime“ – lengva. Daryti – kur kas sunkiau. Bet kažkas turi žengti pirmą žingsnį. Šiandienos sparčiai besikeičiančiame pasaulyje nebegalime apsiriboti tik formaliomis kompetencijų ribomis. Jei norime nuolat keistis, skruoste išdrįsti veikti kitaip: būti kūrybingi, greitai, mažiau biurokratiški. Tik taip kursime pasitikėjimą skaitmeniniame pasaulyje. Ir tik taip galėsime užtikrinti, kad nė vienas neliktų pamirštas.“
Paieška archyve
