Daugiau kaip 50 milijonų privačių klientų pasaulyje ir per 600 tūkst. Lietuvoje turinčios „Revolut“ programėlės duomenys atskleidė, sparčiai besikeičiančią sukčių taktiką Europoje, įskaitant Lietuvą.
Bendrovės paskelbtoje trečiojoje klientų apsaugos ir kovos su finansiniais nusikaltimais ataskaitoje, pabrėžiama, kad nusikaltėliai, siekdami išvilioti pinigus, vis dažniau renkasi šifruotų žinučių siuntimo platformas – 2024 m. antrąjį pusmetį sparčiai augo sukčiavimo atvejų tokiose pokalbių programėlėse kaip „WhatsApp“ ir „Telegram“.
Be to, per antrąjį 2024 m. pusmetį globaliai 54 proc. nukentėjusių nuo finansinių sukčių tai patyrė „Meta“ platformose („Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“). Lietuvoje pranešimų apie sukčiavimą „Meta“ platformose fiksuota dar daugiau – 61 proc. sukčiavimatvejų, populiariausias sukčių pasirinkimas – „Facebook“ socialinis tinklas, su juo susiję net 47 proc. pranešimų apie sukčiavimą. Antroje vietoje – socialinis tinklas „Telegram“, kur „Revolut“ fiksavo 14 proc. pranešimų apie sukčiavimą.
2024 m. „Revolut“, naudodama pažangiausias kovos su finansiniais nusikaltimais technologijas, užkirto kelią daugiau nei 700 mln. eurų galimam sukčiavimui. Neseniai „Revolut“ taip pat pristatė skambučių funkciją programėlėje, dirbtiniu intelektu paremtą sukčiavimo aptikimo sistemą realiuoju laiku, sandorių limitus, papildomus biometrinio autentifikavimo reikalavimus.
Pagrindinės ataskaitos išvados
Šifravimas nereiškia apsaugos – sukčiavimo atvejai, kylantys „WhatsApp“ ir „Telegram“ platformose sudaro daugiau nei trečdalį (39 proc.) visų pranešimų apie sukčiavimą. Naudodamiesi šifruotomis platformomis vartotojai apgaulingai patiki, kad jos yra saugesnės, sukčiavimo atvejų skaičius „Telegram“ platformoje išaugo net 121 proc., „WhatsApp“ – 67 %.
„Meta“ išlieka didžiausiu sukčiavimo šaltiniu – šios įmonės platformoms tenka daugiau nei pusė (54 %) sukčiavimo atvejų, apie kuriuos 2024 m. II pusmetį pranešta „Revolut“ visame pasaulyje. Tai jau trečias ataskaitinis laikotarpis iš eilės, kai „Meta“ užima šią poziciją.
Dominuoja netikros parduotuvės internete ir netikri renginių bilietai – nepaisant nuolat besikeičiančio sukčiavimo pobūdžio, netikros parduotuvės internete išviliojančios žmonių pinigus išlieka populiariausiu sukčių naudojamu metodu. Antrąjį 2024 m. pusmetį taip pat pastebėta nerimą kelianti netikrų renginių bilietų sukčiavimo tendencija, nusikaltėliai taikėsi daugiausia į jaunesnesnio amžiaus aukas: tarp nukentėjusiųjų buvo daugiausia 17-24 ir 25-34 metų amžiaus asmenys (atitinkamai 36 proc. ir 38 proc.).
„Revolut“ teigimu, prie aukų žalos atlyginimo šiuo metu prisideda tik finansų įstaigos, nors socialinių tinklų platformos tiesiogiai pelnosi iš sukčių užsakomos reklamos.
„Šie skaičiai nėra tik statistiniai duomenys – tai tikri žmonės, tikri finansiniai nuostoliai ir pasitikėjimo praradimas. Sukčiai sparčiai keičia savo taktiką, vis dažniau išnaudodami tariamai saugias šifruotas pokalbių programėles, tokias kaip „WhatsApp“ ir „Telegram“. Vis dėlto, nepaisant pasikartojančių „Revolut“ ir kitų finansinių institucijų raginimų, socialinių tinklų platformos nesugeba kovoti su sukčiavimu ir jų neveiklumas nėra tik aplaidumas, tai tiesioginis finansinių nusikaltimų skatinimas. Reikia skubių, ryžtingų veiksmų“, – teigia Lietuvoje licencijuoto ir visoje Europos ekonominėje erdvėje veikiančio „Revolut Bank“ valdybos narys Vytautas Danta.
„Revolut“ iš socialinių tinklų platformų reikalauja ne reaktyvių priemonių, o aktyvaus įsitraukimo, įskaitant griežtesnius reklamos užsakovų ir turinio kūrėjų tikrinimo procesus, dirbtiniu intelektu pagrįstą stebėseną ir sklandų bendradarbiavimą su finansų institucijomis ir teisėsauga. Be to, „Revolut“ ir toliau siekia, kad socialinių tinklų įmonės įsipareigotų dalytis kompensacijomis jų platformose kilusių sukčiavimo atvejų aukoms.
Paieška archyve
