Balandžio 3 d. Vilniaus rotušėje renkasi „fintech“ lyderiai iš viso pasaulio. Vyksta finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Baltic Fintech Days“. Daugiau nei 1 000 dalyvių iš viso pasaulio – nuo Šiaurės ir Baltijos šalių iki Pietų Korėjos, Singapūro, Jungtinės Karalystės bei Lenkijos – renkasi aptarti svarbiausių „fintech“ sektoriaus tendencijų, inovacijų ir ateities vizijų, rašoma finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ pranešime žiniasklaidai.
„Baltic Fintech Days 2025“ – unikalus projektas, kurį organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras„Rockit“ ir „Nordic Fintech Magazine“ – didžiausia Skandinavijoje veikianti „fintech“ naujienų ir renginių medijų platforma, bendradarbiaujanti su net aštuoniomis rinkomis ir ekosistemomis Šiaurės ir Baltijos regione.
Šiais metais bendram ir svarbiam tikslui susivienijo ne tik trijų Baltijos šalių „fintech“ bendruomenės ir asociacijos, bet ir institucijos: „Finance Estonia“ asociacija, „Latvian Fintech Association“, „Nordic Fintech Magazine“ media platforma ir „Rockit“. Anot organizatorių, tai simbolizuoja naują regioninio bendradarbiavimo etapą, kuriame Baltijos šalys tampa ne tik inovacijų kūrėjomis, bet ir aktyviomis tarptautinių finansinių sprendimų formuotojomis.
Naujausiais duomenimis, Baltijos šalių „fintech“ sektoriuje veikia beveik 700 įmonių, kuriose dirba apie 14 tūkst.darbuotojų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad Baltijos šalys ne tik aktyviai kuria finansų inovacijas, bet ir tampa svarbiu tašku pasauliniame technologijų ir finansų žemėlapyje.
Rekordinis turinys ir pirmą kartą – svečiai iš Azijos
Šių metų konferencijoje – net 3 scenos, 3000 minučių turinio, daugiau nei 120 pranešėjų, 70 diskusijų ir sesijų, atstovaujančių apie 300 įmonių. Pirmą kartą renginyje dalyvaus kalbėtojai ir delegacijos iš Azijos – Pietų Korėjos ir Singapūro.
Tarp jų – Reuben Lim, Singapūro „fintech“ asociacijos vadovas, Taeyong Lee, Korėjos „fintech“ centro atstovas ir Sung Kyun Son iš Pietų Korėjos „fintech“ centro, kurių atvykimas ženklina naują bendradarbiavimo etapą tarp Baltijos ir Azijos finansinių technologijų ekosistemų.
„Tai – kur kas daugiau nei konferencija“, – apie „Baltic Fintech Days“ sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman. „Kartu su partneriais iš „Nordic Fintech Magazine“ ėmėmės iššūkio suvienyti trijų Baltijos šalių „fintech“ ekosistemas. Ši iniciatyva parodė, kiek daug potencialo slypi mūsų regione, kiek daug ryžto turime žygiuoti į priekį ir tapti „fintech“ traukos centru pasaulyje. Tai labai stiprus signalas tarptautinei „fintech“ bendruomenei.“
Anot jos, šiandien „Rockit“ yra vienas iš pagrindinių „fintech“ ekosistemos variklių Lietuvoje. „Esame ne tik fizinė erdvė, bet ir gyva bendruomenė, jungianti inovatorius, idėjas ir rinkas. Didžiuojamės, kad tiek partneriai, tiek bendruomenės nariai mumis pasitiki, palaiko ir prisideda prie šios misijos.“
Aktualiausios temos ir 3000 minučių turinio
Šių metų programos temos atspindi svarbiausias finansų sektoriaus transformacijas: bus nagrinėjami finansų prieinamumo, pinigų plovimo prevencijos, duomenų valdymo ir dirbtinio intelekto taikymo klausimai.
Anot organizatorių, dalyviai dalinsis įžvalgomis ir patirtimi, kaip dirbtinis intelektas leidžia kurti vartotojui pritaikytas paslaugas ir kaip pačios paslaugos tampa integruotos į kitas industrijas, o duomenys ir sprendimai sklandžiai juda tarp sektorių ir šalių. Iš viso konferencijoje suplanuota daugiau nei 3 000 minučių turinio – nuo strateginių įžvalgų iki diskusijų bei inovatyvių sprendimų pristatymų.
„Neabejotinai viena svarbiausių „fintech“ temų – kibernetinis saugumas. Finansinių paslaugų ekosistema neišvengiamai susiduria su vis išmanesnėmis grėsmėmis – nuo kibernetinių atakų iki sudėtingų finansinių sukčiavimų schemų. Todėl šiandien ypač svarbu kalbėti apie tai, kaip pažangūs sprendimai keičia požiūrį, leidžia ne tik greitai reaguoti, bet ir numatyti pavojus. Išmanesnės grėsmės reikalauja išmanesnių saugumo užtikrinimo priemonių“, – teigia viena iš panelinės diskusijos dalyvių Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Paieška archyve
