Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus, dažniausiai renkasi šilumos siurblius. Valstybės parama suteikia galimybę žmonėms ne tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo bei efektyvaus energijos vartojimo didinimo. Nuo kvietimų paskelbimo sausio 2 d. Lietuvos energetikos agentūra gavo daugiau nei 2 700 gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.
„Primename, kad gyventojai jau balandžio 1 dieną galės vėl teikti paraiškas gauti finansavimą pakeisti taršius šildymo katilus. Paskelbsime naujus kvietimus, kuriems bus paskirstyta dar 8,5 mln. eurų. Ir toliau kvietimai bus skelbiami kiekvieną metų ketvirtį, kad paraiškos būtų įvertintos ir lėšos gyventojus pasiektų kuo greičiau. Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas akivaizdžiai rodo, kad ši valstybės parama jiems labai aktuali, o supaprastintos finansavimo sąlygos patrauklios“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Kitus kvietimus šiais metais numatoma skelbti balandžio 1 d., liepos 1 d. ir spalio 1 d. Lėšų gyventojams nepritruks: iki 2029 m. planuojama paskirstyti daugiau nei 112 mln. eurų.
Pagal visus ankstesnius kvietimų etapus parama jau skirta daugiau kaip 6000 gyventojų, keičiančių taršius katilus į modernią šildymo įrangą – jiems skirta beveik 19 mln. eurų. Lėšos jau išmokėtos 2768 gyventojų, kuriuos pasiekė 9,2 mln. eurų.
Matoma tendencija, kad valstybės finansavimą gavę gyventojai dažniausiai įsirengė šilumos siurblį oras-vanduo su boileriu, kurio vidutinė galia – 9 kW, o pasirinkus įsirengti 5-os klasės biokuro katilą, vidutinė jo galia – 20 kW.
Valstybės parama skatina Lietuvos gyventojus keisti senus, taršius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Planuojama, kad valstybės finansavimas iki 2029 m. padės daugiau kaip 20 500 būstams įsirengti efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
Kito kvietimo balandžio 1 d. metu galios tos pačios finansavimo sąlygos. Dėl paramos galės kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. atnaujino šilumos gamybos įrangą, jeigu paramos kreipiasi dėl šilumos siurblio oras-oras įrengimo, arba šilumos gamybos įrenginį nori pakeisti bute, esančiame kitos paskirties pastate ar daugiabutyje, jeigu būstas buvo šildomas, naudojant koklinę krosnį ar židinį.
Taip pat dėl paramos galės kreiptis ir tie gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį – katilą ar šilumos siurblį – vieno arba dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, kuris buvo šildomas vandens pagrindu veikiančia šildymo sistema.
Parama toliau bus teikiama įsirengiant naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką vieno buto, individualaus namo ar sodo namo šildymo katilo pakeitimui finansuoti, bet iš viso jo pateikiamų paraiškų skaičius neribojamas.
Naujus šilumos įrenginius jau įsirengę gyventojai, pateikę paraišką, kartu gali pateikti ir mokėjimo prašymą bei dokumentus, įrodančius naujo įrenginio įsirengimą. Gyventojai aktyviai naudojasi šia galimybe: kiekviename kvietimų etape apie 46–55 proc. paraiškas pateikusių gyventojų kartu pateikia mokėjimo prašymus. Tai leidžia pagreitinti paraiškų vertinimą.
Paieška archyve
