Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. trečiojo ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai. Finansiniai sukčiai liepos – rugsėjo mėn. kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur, tačiau bendra iš gyventojų ir įmonių išviliota suma siekė 4,8 mln. Eur. Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti 42 proc. sukčių bandytų išvilioti lėšų.
III ketvirtis sukčiavimo srityje išsiskyrė itin didele sukčiams pervestų lėšų suma, sukčiai iš gyventojų ir įmonių kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur. Tačiau, pastebėta, kad liepos – rugsėjo mėnesiais apsaugotų lėšų suma išaugo. Skaičiuojama, jog finansų įstaigos trečiąjį metų ketvirtį sustabdė daugiau nei 3,8 mln. Eur bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį – apie 3,4 mln. Eur, tai 11,8 proc. daugiau nei praėjusį metų ketvirtį.
Visgi, nepaisant užfiksuoto sumažėjusio sukčiavimo incidentų skaičiaus, gyventojų ir įmonių patiriami finansiniai nuostoliai ir toliau augo. 2024 m. trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2 969 sukčiavimo atvejai, rodantys nuoseklų incidentų mažėjimą (21,06 proc. per tris ketvirčius). Tačiau per tą patį laikotarpį gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc., pasiekė 4,8 mln. Eur. sumą.
„Trečiojo metų ketvirčio statistiniai duomenys liudija, kad mažėjantis sukčiavimo incidentų skaičius ne visada reiškia mažesnius finansinius nuostolius. Kitaip tariant, sukčių atakos tampa efektyvesnės – kiekvieno incidento metu siekiama išvilioti vis didesnes sumas. Vertinant trečiojo ketvirčio sukčiavimo būdus, pagal sukčiams pervestas lėšas, matoma, kad telefoninis sukčiavimas, investicinis sukčiavimas, ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas buvo pavojingiausios sukčiavimo formos, kurių metu gyventojai ir įmonės patyrė didžiausius finansinius nuostolius,“ – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Sukčių naudojamas telefoninis sukčiavimo būdas tapo ypač pavojingu, gyventojai patyrė didžiausią finansinę žalą. Trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 189 incidentai, o patirti gyventojų nuostoliai viršijo 1,46 mln. Eur. sumą. Vidutinė prarasta suma per incidentą vienam gyventojui šį ketvirtį išaugo iki 7,7 tūkst. Eur. Šie statistiniai duomenys liudija, jog sukčiai taikydami šį sukčiavimo būdą ir toliau sėkmingai įgyvendina savo tikslus, išvilioja iš gyventojų jų turimas santaupas.
Anot Centro vadovės, telefoninio sukčiavimo statistika ir intensyvios skirtingų institucijų pastangos perspėti visuomenę apie populiariausius sukčių naudojamus pinigų išviliojimo būdus neatsiperka ir patvirtina prielaidą, kad seniai žinoma ir vis kartojama taisyklė – neatskleisti savo bankinių duomenų nepažįstamiems asmenims – yra pamirštama.
Investicinis sukčiavimas vis dar išlieka vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų. Sukčiai ir toliau naudoja gerai žinomas manipuliavimo strategijas, įtikina savo aukas investuoti į tariamai pelningus, tačiau neegzistuojančius investavimo platformas. Ši manipuliacija leidžia jiems nuosekliai išvilioti pinigus, nes aukos perveda lėšas tiesiai į sukčių kontroliuojamas sąskaitas, manydamos, kad tai yra realios investicijos.
Trečiąjį ketvirtį užfiksuota 512 incidentų, bendra prarastų lėšų suma siekė 1,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma – 2500 eurų. Palyginus su ankstesniais ketvirčiais, stebima tendencija, kad nors vidutinė prarastų lėšų suma ir sumažėjo šis sukčiavimo būdas išliko vienas pavojingiausių.
Trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad juridiniai asmenys taip pat neišvengė sukčių klastos, patyrė nemažų finansinių nuostolių dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimo būdo. Per šį laikotarpį užfiksuota 20 incidentų, kurių metu įmonės prarado 790 tūkst. eurų, o vidutinė išviliota suma siekė 39,5 tūkst. Eur.
Taikydami šį metodą, sukčiai apsimeta esamais įmonės verslo partneriais ir siunčia suklastotas sąskaitas faktūras, praneša apie tariamai pasikeitusį sąskaitos numerį, reikalauja atlikti skubius pavedimus. Nors šie atvejai nėra itin dažni, jų pasekmės įmonėms gali būti reikšmingos, sukeliantys didelius finansinius nuostolius.
Centras primena, kad sukčiai nuolat tobulina savo metodus, tapdami vis profesionalesni ir įtaigesni. Dažnai naudojamos emocinės manipuliacijos technikos, kai aukoms skambinama, apsimetant banko darbuotojais, teisėsaugos atstovais, „Google“, „Meta“ ar kt. autoritetingomis figūromis, siekiant sukurti pasitikėjimą arba sukelti skubos jausmą. Taip pat sukčiai vis geriau pritaiko technologines priemones, pavyzdžiui, skambina iš numerių, kurie atitinka tikrus institucijų numerius, taip sudarydami patikimumo įspūdį. Be to, gali būti naudojami dirbtinio intelekto įrankiai, siekiant imituoti balso toną arba manipuliuoti pokalbiais.
Atkreipiame dėmesį, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti kortelės su PIN kodais ir pan.
Jeigu įtariate, kad susiduriate ar esate nukentėję nuo sukčių, kuo greičiau susisiekite su savo banku, kad būtų imtasi saugumo priemonių. Taip pat apie incidentą praneškite policijai trumpuoju numeriu 112.
Paieška archyve
