75 proc. žinių darbuotojų (angl. knowledge workers) visame pasaulyje reguliariai naudoja dirbtinio intelekto (DI) įrankius darbo vietoje, rodo „Microsoft“ ir „LinkedIn“ 2024 metų darbo tendencijų indeksas.
Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad gebėjimas suprasti ir valdyti dirbtinio intelekto įrankius darosi svarbus ir darbdaviams. Kuriuose sektoriuose jis naudojamas dažniausiai ir kurie prie greitai kintančio pasaulio turės prisitaikyti pirmieji?
„Šiandien, kaip rodo tyrimai, dirbtinį intelektą darbo vietoje dažniausiai naudoja jaunesnės kartos ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Asmenys, naudojantys DI įrankius, dėl jų yra ir gerokai entuziastingiau nusteikę nei DI įrankių nenaudojantys“, – sako darbuotojų paieškos ir atrankos agenūros „Emplonet“ IT atrankų vadovė, DI sprendimų konsultantė Ieva Kiliuvienė.
Kaip užsimena I.Kiliuvienė, jaukintis dirbtinį intelektą turėtų ir vyresnės kartos, jeigu nori išlikti aktualios darbo rinkoje. „Darbdaviai vis labiau orientuojasi į efektyvius darbutojus, o statistika rodo, kad daugelyje darbų, naudojant DI įrankius, užduotis galima padaryti gerokai greičiau. Pati naudodama DI įrankius per sav. sutaupau iki 8 val. laiko“, – tikina ekspertė.
Ieško DI įrankius suprantančių darbuotojų
Jai pritaria ir „Emplonet“ darbdavio identiteto ir įvaizdžio strategė Jurgita Juškienė. Nors ekspertė pastebi vis daugiau darbdavių, kuriems gebėjimas naudotis DI įrankiais yra svarbus, ją neramina viena tendencija.
„Įmonių vadovai pripažįsta DI naudą, tačiau jie nėra linkę investuoti į darbuotojų DI mokymus. Atlikus minėtą darbo tendencijų indeksą 31-oje šalyje paaiškėjo, kad tik 25 proc. įmonių šiais metais planuoja pasiūlyti savo darbuotojams DI mokymus“, – sako J. Juškienė.
Ji priduria, kad technologijų vystymosi greitis, didžiulės jų panaudojimo galimybės ir darbdavių noras investuoti į savo žmonių DI įgūdžius absoliučiai prasilenkia: „Nors tame pačiame tyrime nurodoma, jog 66 proc. vadovų nesamdytų darbuotojo neturinčio DI įgūdžių!“
Tuo metu „Great Place To Work“ tyrimas parodė, kad įmonių, kurių darbuotojai kaip organizacijos išskirtinumą pažymėjo „inovacijas ir įtraukimą“, vidutinis metinis pajamų augimas yra daugiau nei penkis kartus didesnis nei įmonių, kurių darbuotojai šią jų darbdavio savybę įvertino žemai: „Darbdaviams yra finansiškai naudinga skatinti darbuotojų inovatyvumą, visiems darbuotojams, norintiems naudoti DI, verta suteikti galimybę to mokytis“, – sako ekspertė.
Anot J.Juškienės, taip, kaip norintiems pritraukti aukščiausios kvalifikacijos talentus darbdaviams reikėjo persidėlioti verslo strategiją ir procesus savo darbuotojams suteikiant lankstaus darbo galimybes, taip dabar visiems reikia prisitaikyti prie spartaus DI technologijų vystomosi:
„Geriausi talentai renkasi darbdavius, kurie jiems šias galimybes suteikia. Aplikacijų skaičius į „LinkedIn“ darbo skelbimus, kuriuose minimas DI, per pastaruosius du metus išaugo 17 proc., lyginanti su darbo skelbimais, kuriuose DI neminimas. Taigi, organizacijos, kurios supranta DI integravimo svarbą, išlaikys ir pritrauks aukščiausios kvalifikacijos talentus.“
DI daugiausia naudoja finansų sektorius
Paklausta, kokiose veiklose šiuo metu DI įrankiai naudojami dažniausiai, ekspertė visų pirma įvardija finansines paslaugas, įskaitant bankininkystę ir draudimą. „Šis sektorius tapo pirmaujančiu sektoriumi pritaikant DI (asmeninė bankininkystė, rizikų stebėjimas, sukčiavimo prevencija ir t.t.). Numatoma, jog šio sektoriaus įmonės iki 2027 m. savo investicijas į DI padvigubins. Šioje industrijoje aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ypač didelis ir auga.“
Gamyba užima antrą vietą pagal DI pritaikymo rodiklius, o remiantis Dice.com analize, švietimas ir nekilnojamasis turtas per pastaruosius kelerius metus patyrė didžiausią su DI susijusių darbo skelbimų šuolį.
„Šiuo metu DI algoritmai ir įrankiai naudojami nekilnojamojo turto duomenims analizuoti, pasiūlai ir paklausai prognozuoti, informuoti apie draudimo ir rizikos sprendimus bei stiprinti rinkodarą, tačiau tai tik pradžia“, – teigia J.Juškienė.
Ateityje daugiau DI į darbo procesus dažniau integruos ir teisinių paslaugų sektorius, sveikatos priežiūros industrija (medicininiai tyrimai, farmacija). „Nuo diagnostikos algoritmų ir nuspėjamosios analizės iki virtualių sveikatos asistentų – yra daugybė startuolių, norinčių prisidėti kuriant sveikatos priežiūros ateitį. Iki šiol DI didžiausią įtaką šioje srityje padarė medicinos tyrimuose ir kuriant naujus vaistus. „NVIDIA BioNeMo“, „AlphaFold“ yra vieni ypač sėkmingų pavyzdžių“, – vardija darbdavio identiteto ir įvaizdžio strategė.
Pritaikę DI įrankius gerina darbdavio įvaizdį
Įvairių industrijų organizacijos kurdamos ir stiprindamos savo kaip darbdavio prekės ženklą, aktyviai integruoja DI į savo darbdavio identiteto ir įvaizdžio strategijas. Anot J.Juškienės, tai apima įvairiausius procesus:
„Šių metų „HR Technology Conference“ pristatytame tyrime nurodoma, jog aktyviausiai DI naudojamas kandidatams ieškoti (48 proc.) ir talentams vertinti (44 proc.)“, – sako specialistė.
Ji atkreipia dėmesį ir į darbuotojų patirtį, kuri yra svarbiausias veiksnys kuriant darbdavio identitetą ir įvaizdį. Išlaikyti ją vientisą – didžiulis iššūkis šiandienos organizacijoms: „Vientisos darbuotojų patirties užtikrinimo galimybės DI dėka yra begalinės.“
DI taip pat aktyviai naudojamas kuriant darbo skelbimus (34 proc.), personalizuojant turinį (21 proc.) („HR Technology Conference“ tyrimas), padedant vadovams pasiruošti interviu klausimus.
„Pvz., pasitelkiant DI įrankius galima greitai ir efektyviai susipažinti su kandidatų moksliniais darbais. Taip vadovai gali pateikti kokybiškesnius klausimus, geriau susipažinti su kandidatu. Kol kas kandidatų paieška ir rinkodara bei komunikacija yra tos darbdavio identiteto ir įvaizdžio sritys, kuriose DI išnaudojamas aktyviausiai.“
Europa pokyčius pasitinka lėčiau nei JAV
J.Juškienė pabrėžia, kad šiandien darbdaviai vis dar susiduria su didžiuliu talentų trūkumų, ypač kalbai pasisukus apie aukštos kvalifikacijos specialistus. „Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) šių metų „LinkedIn's Jobs on the Rise“ (sparčiausiai populiarėjančios darbo pozicijos JAV) prieš 20 metų net neegzistavo. 12 proc. atrankų specialistų teigia, kad jau kuria naujus pozicijas, susijusias būtent su generatyvaus DI naudojimu. O DI vadovas tampa nauja privaloma C lygio pozicija – per pastaruosius penkerius metus šios pozicijos poreikis išaugo trigubai“, – sako J.Juškienė.
Vis dėlto I.Kiliuvienė mano, kad nors DI ir prisideda prie naujų specialybių ir technologijų kūrimosi, Europoje šie pokyčiai vyksta lėčiau nei, pavyzdžiui, JAV. „Europoje apstu DI duomenų reguliacijų ir organizacijos negali sau leisti taip laisvai integruoti DI įrankius. Tai stabdo mūsų technologinį progresą, prarandame pranašumą prieš kitus pasaulio regionus. Tačiau kartu Europoje taikomos priemonės gali mus apsaugoti nuo potencialių duomenų pažeidimų“, – svarsto DI konsultantė.
„Net neabejoju, kad apie DI iššūkius, jo taikymą kalbėsime vis daugiau. Jau netrukus visos organizacijos turės dirbtinio intelekto politiką, kuri bus aiškiai dokumentuojama. Na, o talentams šiuo atveju reikės taikytis prie rinkos bei plėsti savo žinias. Jeigu darbe DI įrankiai jums padeda iš esmės pagreitinti procesus, tikėtina, juos suprantančių darbuotojų norės ir darbdaviai. Norėdami išlikti konkurencingi derintis turės ir darbdaviai – ne visiems paprasta prisijaukinti technologijas individualiai, su didesniais sunkumais susiduria vyresnės kartos. Natūralu, kad į šią sritį, mokymus darbdaviai laikui bėgant turės investuoti“, – sako I.Kiliuvienė.
Paieška archyve
