Pasitikėjimas informacijos šaltiniais: lietuviai labiausiai pasitiki „Google“ ir nacionaline žiniasklaida, mažiausiai – nuomonės formuotojais

Lietuvos gyventojų požiūryje į informacijos šaltinius įvyko lūžis. Daugelį metų labiausiai pasitikėję pažįstamais, šiemet pirmą kartą labiau nei jais pasitikime nacionaline žiniasklaida. Pirmoje vietoje kaip patikimiausias informacijos šaltinis antrus metus iš eilės išlieka „Google“ paieškos rezultatai, parodė integruotos komunikacijos agentūros „Sons & Daughters“ kartu su „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas.

„Šios tendencijos ryškėjo palaipsniui, bet šiemet pamatėme, kad labai krito gyventojų pasitikėjimas bet kuo, kas yra subjektyvi nuomonė. Drastiškai smuko pasitikėjimas influencerių žinutėmis socialiniuose tinkluose ir socialine medija apskritai. Kerai išsisklaidė“, – sakė „Sons & Daughters“ partnerė ir strategė Daiva Tonkūnienė.

Žiniasklaida išlaikė atskyrimą tarp reklamos ir žinių

Socialine medija kaip informacijos šaltiniu šiemet pasitiki vos 8 proc. gyventojų, influencerių žinutėmis – 3 procentai. Net pasitikėjimas pažįstamų žmonių rekomendacijomis, prieš dešimtmetį siekęs 75 proc., per pastaruosius keletą metų palaipsniui nusmuko iki 25 procentų. Tačiau radijui, televizijai ir nacionalinei žiniasklaidai apskritai per pastaruosius kelis metus gyventojų pasitikėjimą pavyko kiek kilstelėti. Nacionaline žiniasklaida kaip informacijos šaltiniu pasitiki 29 proc. lietuvių.

„Žiniasklaidai, kitaip nei influenceriams ar soc. medijos turiniui, pavyko išlaikyti labai aiškų principą: atskirti, kur yra žinios, o kur – reklama. Tačiau nuomonės lyderiai, panašu, pametė ribą tarp apmokėto ir autentiško turinio ir prarado pasitikėjimą“, – pastebi D. Tonkūnienė.

Informacijos tikslumas ir objektyvumas pastaraisiais metais gyventojams tapo itin svarbus. Pandemija, karas Ukrainoje išaugino kokybiškų žinių poreikį, tačiau tuo pat metu augo dezinformacijos bei melagienų kiekis.

„Pasitikėjimo kritimą galima komentuoti tuo, kad pastaruoju metu buvo gausu melagienų, o tuo pat metu daugėjo edukacijos ir švietimo apie tai, kokie pavojai tyko socialinėje žiniasklaidoje“, – papildo žiniasklaidos planavimo agentūros „MindShare Lithuania“ klientų aptarnavimo vadovas Dalius Dulevičius.

Susilpnėjo žmogiški ryšiai

D. Tonkūnienė mažėjantį pasitikėjimą tais kanalais, kuriuose skleidžiama subjektyvi nuomonė, aiškina ir ryšio tarp žmonių pasikeitimu.

„Prieš dešimtmetį, kai 75 proc. gyventojų labiausiai pasitikėjo pažįstamų rekomendacijomis, jos buvo gyvos, išgirstos kalbantis virtuvėje ar belaukiant vaiko prie darželio. Dabar „pažįstamas“ mums yra bet kas, ką turime „Facebook“ drauguose ar kieno istorijas matome „Instagram“. Pasitikėjimas jų turiniu susvyravo dėl komercializavimo ir nekokybės. Be to, gausėjantis srautas žinių gimdo nepatiklumą“, – vardino D. Tonkūnienė.

„LocaliQ“ duomenimis, kiekvieną minutę „Facebook“ atsiranda 510 tūkst. naujų komentarų, o „Instagram“ – 66 tūkst. nuotraukų ir video. Vidutiniam pasaulio žmogui socialiniuose tinkluose kasdien praleidžiant beveik 2,5 val., gyvam bendravimui lieka mažiau laiko – tačiau, galimai, palaipsniui auga gebėjimas atsirinkti informaciją.

Influenceriai pirkimo sprendimams vis dar daro įtaką

Nors pasitikėjimas nuomonės formuotojais kaip informacijos kanalu – labai žemas, tai nereiškia, kad jie nedaro įtakos sprendimui pirkti vieną ar kitą prekę ar paslaugą, pabrėžia pašnekovai.

„Turėtume atskirti pasitikėjimą influenceriais kaip informacijos šaltiniu ir sprendimą pirkti jų rekomenduojamą prekę. Daugiau kaip penktadalis 18-35 m. amžiaus lietuvių yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kaip pamatė nuomonės formuotojų reklamą arba rekomendaciją soc. tinkluose – reiškia, kaip reklamos kanalas jie yra labai veiksmingi, net jei vartotojas nesitiki iš jų patikrintos, objektyvios informacijos“, – pastebi D. Dulevičius.

Verslo komunikacija: skirtingi kanalai – skirtingiems tikslams

Abu pašnekovai tvirtina, kad žmonėms, atsakingiems už prekių ženklų rinkodarą, svarbu atsirinkti tiek tinkamus kanalus, tiek tai, kokią informaciją kuriame skleisti.

„Kanalai, kuriais labiausiai pasitikime – nacionalinė žiniasklaida, radijas, televizija – padeda kurti reputaciją: atvirai dėstyti savo poziciją, pasisakyti visuomenei svarbiais klausimais, išsklaidyti abejones, jei tokių kyla, apie savo kaip įmonės, organizacijos ar svarbaus žmogaus veiklą. Tuo pat metu juose pamatytas reklaminis vaizdo klipas papildo įvaizdį iš vizualios, kūrybinės pusės, sukuria emocinį ryšį su prekės ženklu.

Socialiniuose tinkluose ir internete jau galima „gaudyti“ tam tikrą poreikį turintį vartotoją, laiku ir vietoje pasiūlyti jam prekę arba ją paminėti per to žmogaus, kurį jis seka, turinį. Tai – skirtingi tikslai, ir abiem tinkamos formos ir kanalai skiriasi“, – apibendrino „Sons & Daughters“ partnerė.

Apie tyrimą: „Baltic Brands“ (anksčiau – „Brand Capital“) tyrimas šiemet buvo atliktas 20-ąjį kartą. Jį kartu vykdo integruotos komunikacijos ir reklamos agentūros Baltijos šalyse: „Sons & Daughters“ Lietuvoje, „Magic“ Latvijoje ir „Trickster“ Estijoje. Tyrimo metu kartu su „Norstat“ apklausiama daugiau kaip 3000 respondentų, jie atsako į išsamų gyvenimo būdo temų klausimyną. Lietuvoje tyrimas atliktas šių metų vasarą, jo metu apklausti 1007 respondentai, kurių amžius – nuo 15 iki 74 metų.