Lietuvos neformaliojo švetimo agentūra (LINEŠA) š. m. spalio 24 d. Vilniuje organizuoja interaktyvų žinių forumą „Kas bus ateities mokytojas – žmogus ar dirbtinis intelektas?
Mokytojams, švietimo bendruomenei skirtame renginyje bus kalbama, kaip dirbtinis intelektas (DI) paveiks švietimą ir mokytojo vaidmenį klasėje, gilinamasi į šiuolaikines technologijas, jų pritaikymo galimybes ir esminius DI iššūkius.
„Pasauliui didžiuliu greičiu neriant į DI erą, mokytojo vaidmuo neišvengiamai keisis. Ar ateities klasėje pagrindinį mokymo vaidmenį atliks žmonės, o gal juos pakeis DI sprendimai? Forume siekiame ne tik atsakyti į šiuos klausimus, bet ir paskatinti mokytojus iš naujo apmąstyti savo funkciją švietimo procese, ieškoti būdų, kaip integruoti technologijas į kasdienį ugdymą“, – sako Augustas Buzarevičius, LINEŠA Kvalifikacijos skyriaus vadovas.
Pasak jo, forumo tikslas – padrąsinti mokytojus nebijoti DI, išmintingai juo naudotis ir tuo pačiu metu nepamiršti žmogiškojo ryšio svarbos ugdant.
Renginio dalyviai išgirs ekspertų pranešimus apie inovatyvias DI pritaikymo galimybes bei emocinio intelekto svarbą technologijų amžiuje.
Bus diskutuojama, kaip švietimo bendruomenei prisitaikyti prie nuolatinių technologinių pokyčių.
Įrankių arsenale – ne tik „ChatGPT“
Jūs irgi manote, kad vienintelis DI įrankis švietimui yra „ChatGPT“?
Ieva Kiliuvienė, „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovė, DI sprendimų konsultantė ir psichologė, pastebi, jog kalbant apie dirbtinį intelektą, šiandien dažnai girdime tik apie „ChatGPT“, tad daugeliui susidaro įspūdis, kad DI ir „ChatGPT“ yra vienas ir tas pats.
„Tačiau realybė daug įvairesnė. „ChatGPT“ yra tik vienas iš daugelio didelės apimties kalbos modelių (angl. Large Language Models, LLM). Rinkoje egzistuoja ir kiti svarbūs modeliai, tokie kaip „Gemini“, „Copilot“, „Claude“ ir kiti. Kiekvienas jų turi savo unikalių savybių ir pritaikymo galimybių“, – aiškina I. Kiliuvienė.
Savo pranešime „Dirbtinio intelekto ABC: didelės apimties kalbos modelių taikymo praktiniai aspektai“ ji pristatys šiuos pagrindinius modelius ir jų skirtumus.
„Mano tikslas, kad mokytojai suprastų, kuris DI įrankis jiems labiau tinka konkrečiam darbui ir turėtų didesnį pasirinkimą. Klausytojai sužinos, pavyzdžiui, kuris įrankis savo nemokamoje versijoje „padengia“ „ChatGPT“ mokamus funkcionalumus, kuris ypač gerai tinka moksliniams darbams ir duomenų suradimui, o kuris puikiai komunikuoja lietuvių kalba. Mano pranešimas suteiks mokytojams praktinių žinių, padėsiančių efektyviai išnaudoti šių įrankių potencialą mokymo procese“, – kalba I. Kiliuvienė.
Darius Grigaliūnas, mokykla.ai bendruomenės įkūrėjas, forumo dalyviams pristatys Top 10 naujų dirbtinio intelekto įrankių švietimui, kurie ne tik pagyvins ir pagreitins mokymo procesą, bet ir padarys jį kūrybiškesnį.
Lektorė, psichologė Gintarė Buinickaitė forume skaitys pranešimą „Atsparumo stiprinimas technologijų ir DI pasaulyje – kodėl to reikia ir kaip tai padaryti?“
„Šiandieninis technologijų pasaulis mus labai veikia – vaikų brandą, jų bei suaugusiųjų pasitikėjimą savimi, gebėjimą išlaikyti dėmesį, ugdyti kompetencijas, kurti santykius. Todėl atsparumas – gebėjimas atsitiesti po sudėtingų situacijų arba į jas ramiau reaguoti – yra tapęs labai svarbiu šiuolaikiniam žmogui. O gebėti atsispirti technologijoms bei jų galimai žalai – vienas iš uždavinių, su kuriais susiduriame visi, mat tai, kas yra nauja ar atrodo gerai, nebūtinai yra gera ir naudinga mums“, – kalba G.Buinickaitė.
Forume pranešimus taip pat skaitys švietimo, technologijų, DI entuziastas, edukatorius Šarūnas Dignaitis, emocinės gerovės konferencijos „Pauzė“ įkūrėjas Almantas Dulkys, psichologė, psichoterapeutė, rašytoja ir žurnalistė Genovaitė Petronienė.
Ekspertų diskusijoje įžvalgomis apie dirbtinį intelektą ir ateities žmogų dalinsis švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, „Erudito“ licėjaus direktorius Nerijus Pačėsa, Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, švietimo ekspertė Agnė Motiejūnė, verslo psichologas, konferencijų įmonės UAB „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis.
Paieška archyve
