Spalio 25 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks VU inovacijų diena „INNODAY 2024“. Su žiūrovais savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis Vilniaus universiteto tyrėjai, o verslo įmonių atstovai pristatys bendradarbiavimo su VU ir verslumo sėkmės istorijas. Renginyje vyksiančiose stendinių pranešimų sesijose turėsite galimybę susipažinti su jaunųjų mokslininkų vykdomais tarpdisciplininiais tyrimais.
Nerūdijančio plieno plokštelė su VU logotipu, pagaminta naudojant femtosekundinio lazerio žymėjimo techniką. VU nuotr.
Vienas iš baltymų inžinerijos įmonės UAB „Biomatter Designs“ įkūrėjų Laurynas Karpus renginio dalyviams atskleis startuolio sėkmės formulę ir papasakos apie galimybę naudojant dirbtinį intelektą programuoti naujus baltymus.
„Kas trukdavo metų metus ‒ dabar įmanoma per savaites. Pasitelkus dirbtinį intelektą, naujų baltymų (fermentų) kūrimas sparčiai transformuoja chemijos pramonę ir sveikatos technologijas, atverdamas naujas galimybes inovacijoms“, ‒ sako L. Karpus.
„INNODAY 2024“ atkreipsime dėmesį į kibernetinio saugumo aktualijas. Matematikos ir informatikos fakulteto docentė Agnė Brilingaitė skaitys pranešimą „Kibernetinis saugumas ‒ misija (ne)įmanoma“. Mokslininkė pažymi, kad skaitmenizacija turėjo įtakos daugybei kasdienių veiklų, įskaitant mokymąsi, bendradarbiavimą bei asmeninius pomėgius, tad ir pavojų šioje srityje yra daugiau.
„Šiomis dienomis dažnai girdime, kad kibernetinėje erdvėje yra nemažai pavojų tiek paprastam gyventojui, tiek nuomonės formuotojams, tiek bet kokiai valstybės ir privataus sektoriaus organizacijai. Paskelbtose oficialiose ataskaitose matyti, jog įvairių kibernetinių incidentų tik daugėja, todėl kartais atrodo, kad apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių ar kitų prieš piliečius ar valstybę veikiančių veikėjų tampa neįmanoma. Bet juk kiekvienas technologinis proveržis lemia pokyčių poreikį visuomenėje. Kibernetinis saugumas irgi nėra tik informacinių technologijų specialistų reikalas. Tai kiekvieno skaitmeninių paslaugų vartotojo reikalas“, ‒ sako doc. A. Brilingaitė.
Geriausios idėjos gimsta tarpdisciplininėje komandoje. Siekdami pristatyti platų VU jaunųjų mokslininkų sprendimų spektrą, kviesime renginio dalyvius susipažinti su šiais tyrimais stendinių pranešimų sesijose. Per dvi tokias sesijas iš viso bus pristatyta 20 tarpdisciplininių temų.
Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas dr. Laurynas Jukna pelkių vandens lygio svyravimams nustatyti naudojo palydovinius metodus. Vykdyto projekto metu susibūrę gamtinės geografijos ir informatikos sričių mokslininkai pirmieji pasaulyje pritaikė trapezoidinio modelio koncepciją (iki tol taikytą tik optiniams palydoviniams duomenims) SAR (sintetinės apertūros radaro) palydoviniams duomenims ir sukūrė SARTRAM metodą.
„Pradinėje sukūrimo stadijoje SARTRAM metodas demonstruoja tik vidutinius vandens lygio prognozavimo rodiklius ir daugeliu atvejų nusileidžia optinių palydovinių duomenų pagrindu veikiantiems trapezoidiniams modeliams. Labai svarbi SAR savybė ‒ duomenis teikti apibrėžtu periodiškumu, neatsižvelgiant į atmosferos debesuotumą, kritulius bei paros laiką. Būtent tai siūlomą metodą daro universalų ir perspektyvų pelkių vandens lygio stebėjimams. Su kolegomis esame numatę SARTRAM metodo tobulinimo žingsnius, kad pagerintume jo veikimo parametrus ir praplėstume taikymo galimybes“, ‒ sako dr. L. Jukna.
Filosofijos fakulteto mokslininkė dr. Kristina Jonutytė projekte susitelkė į besikeičiančių etninių mažumų tyrimus.
„Vykdydami šį projektą gilinamės į etninių mažumų padėtį Rusijoje ir tai, kaip besitęsiantis karas Ukrainoje veikia jų tapatybę. Ši tema aktuali politikos moksluose, kur valstybės galia teorizuojama ir aprašoma, bet savo projekte į ją žvelgiame remdamiesi etnografiniais bei antropologiniais tyrimais ir stengiamės išsiaiškinti, kaip ši tema atsispindi žmonių kasdienybėje bei tapatybėje“, ‒ sako dr. K. Jonutytė.
„INNODAY 2024“ kvies dalyvius pasiklausyti UAB „Light Conversion“, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ bei UAB „Atrandi Biosciences“ atstovų pranešimų ir supažindins su mokslininkų kuriamais inovatyviais, mokslu grįstais įvairaus spektro sprendimais kultūros paveldo stebėsenos, bioskaidžių elektrodų kūrimo, nestandartinių inžinerinių geologinių tyrimų ir kitose srityse.
Paieška archyve
