Komercinės platformos uostams ir jūriniam verslui automatizavimas, alternatyvaus kuro saugojimo ir paskirstymo uostuose ir laivyboje idėjos, skaitmeniniai įrankiai laivų inžinerijos pramonei, jūrinio vėjo jėgainių pritaikymas tiekti energiją elektra varomiems laivams, globali uostų infrastruktūros stebėjimo sistema panaudojant palydovinius vaizdus – šiuos ir kitus iššūkius jau šį savaitgalį spręs tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ dalyviai.
Tarptautinis uosto technologijų hakatonas kasmet pritraukia apie 100 inovacijų kūrėjų
Rugsėjo 27-29 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungs studentai, profesionalai, startuoliai, mokslininkai, uostų ir jūrinių verslų atstovai. Kurti technologinius ir skaitmeninius sprendimus moderniems uostams bei jūriniam sektoriui šiemet ruošiasi dalyviai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių.
Postūmis jūriniams startuoliams kurtis
„Hakatonu siekiame stiprinti ne tik Lietuvos jūrinių inovacijų ekosistemą. Kviečiame žvelgti plačiau ir generuoti sprendimus visam Baltijos jūros šalių regionui. Uostai ir jūriniai verslai atviri naujiems sprendimams bei veržliai inovatorių kartai“, – pastebi Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.
Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.
Technologiniams sprendimams skirto hakatono iššūkiai suskirstyti į kelias temines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai. Šiemet dalyviai generuos idėjas 7 iššūkiams. Stipriausius sprendimus pasiūliusios komandos pasidalins 4000 eurų piniginį prizinį fondą.
Jūrinio sektoriaus dėmesys – automatizacijai ir alternatyviai energetikai
Vieni iš iššūkių autorių – ištikimi „Portathon“ partneriai VLG įmonių grupė. Didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje hakatono dalyvius kviečia kurti skaitmeninį ekologinio ir ekonominio poveikio vertinimo įrankį, kuris pasitarnautų laivų savininkams planuojant naujų laivų statybą ar konversijos projektų įgyvendinimą. Sprendimas leistų analizuoti skirtingas tvarias laivyboje taikomas technologijas, pavyzdžiui, CO2 surinkimo ar alternatyvaus kuro diegimo sistemas, ir palyginti, kurios būtų tinkamiausios siekiant sumažinti naudotojų išlaidas ES uostų išduodamiems taršos leidimams.
„Lietuva yra jūrinė valstybė, nestokojanti ne tik pasiekimų jūrinės inžinerijos srityje, bet ir potencialo, kuris tebėra neišnaudotas. Tam, kad sėkmingai konkuruotume su pramonės lyderiais visame pasaulyje, turime veikti ryžtingai. „Portathon“ suteikia unikalią galimybę dalintis novatoriškomis idėjomis, iššūkius paversti pažangiais sprendimais ir tobulinti jūrines technologijas“, – sako Arnoldas Šileika, VLG įmonių grupės generalinis direktorius.
Į partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet meta net du iššūkius. Juos pasirinkę dalyviai kviečiami vystyti ir automatizuoti Klaipėdos uosto direkcijos komercinių paslaugų platformą arba pasiūlyti alternatyvius vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.
„Šio renginio tikslas – skatinti inovacijas, kurios padėtų ne tik tobulinti Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Bendradarbiavimas ir žinių dalijimasis yra esminiai veiksniai, leidžiantys mums ieškoti naujų sprendimų ir didinti mūsų konkurencingumą globalioje rinkoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Uostams ir jūriniam transportui intensyviai judant link žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros energijos – naudojimo, Lietuvos jūrinis klasteris dalyvius įtrauks į alternatyvaus kuro gamybos, saugojimo ir paskirstymo uostuose sprendimų paieškas.
Žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ lauks idėjų, kaip jūrinio vėjo jėgaines pritaikyti tiekti energiją elektra varomiems laivams, plaukiojantiems tolimais atstumais. Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas kvies pasitelkti palydovų užfiksuotus vaizdus pasauliniam uostų infrastruktūros stebėjimo įrankiui kurti. Klaipėdos savivaldybė tikisi pasiūlymų kaip skaičiuoti masinių renginių dalyvius ir panaudoti duomenis analitikai.
Komandoms talkins beveik 20 mentorių
Dalyvius visą savaitgalį konsultuos tarptautinė mentorių komanda, prie kurios šiemet prisijungė beveik dvi dešimtys ekspertų, verslo ir mokslo atstovų. Azarto kupiną savaitgalį dalyviams įžvalgas teiks automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą.
Iniciatyva šiemet vyksta po tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliava, kuriam šis hakatonas svarbus kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma siekiant generuoti sprendimus tvariam tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.
Hakatono nugalėtojai paaiškės sekmadienio popietę. Jais taps 4 komandos finalinių pristatymų (pitch‘ų) metu pasiūliusios stipriausius sprendimus. Dalyvių registracija tęsiasi.
Paieška archyve
