Didžioji dauguma, 76 proc., apklaustų Lietuvos gyventojų sutinka, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tokius duomenis atskleidžia atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Palankiausiai gyventojai vertina saulės ir jūroje bei ant žemės vėjo gaminamą elektros energiją.
„Atsinaujinančią energetiką gyventojai vertina kaip itin reikšmingą šalies energetinės nepriklausomybės elementą. Tyrimas rodo, kad su teiginiu, jog Lietuvai yra strategiškai svarbu pačiai pasigaminti visą reikalingą elektros energijos kiekį sutinka 77 proc. gyventojų. Beveik tokia pat dalis (76 proc.) mano, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę didina vystoma elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių“, – sako tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.
Pasak jo, gyventojų nuostatos dėl vietinės generacijos bei žaliosios energijos yra tvirtos. Kaip rodo tyrimas, abejonių dėl šių teiginių turi vos 3–4 proc. šalies gyventojų ir tik maždaug penktadalis yra nusiteikę neutraliai.
Atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės tikslų. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Kaip teigia „Ignitis renewables“ atstovas, tai – misija įmanoma. „Mūsų vystomi projektai ženkliai prisideda prie vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos augimo ir taip sumažina Lietuvos priklausomybę nuo elektros energijos importo bei skatina regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą“, – sako P. Kalmantas.
Palankiausiai vertina saulės ir vėjo energetiką
Kaip rodo apklausa, gyventojai palankiausiai vertina elektros energijos gamybą pasitelkiant saulės ir vėjo išteklius. Labai teigiamai arba teigiamai saulės energetiką vertina 88 proc. gyventojų, vėjo energetiką, kai elektros energija gaminama vėjo elektrinėse jūroje, taip vertina 77 proc. respondentų. Panaši dalis – 75 proc. – labai teigiamai arba teigiamai vertina vėjo energetiką, kai elektra gaminama vėjo elektrinėse, įrengtose žemėje.
„Apklausos duomenys atskleidžia, kad daugiausiai įtakos teigiamoms gyventojų nuostatoms turi tai, jog saulės bei vėjo energetikos gamybinių pajėgumų vystymas prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės. Taip pat gyventojai vertina vėjo energetiką kaip švarią, lengvai panaudojamą. Dalis gyventojų žino ir vertina tai, kad bendruomenės, kurių kaimynystėje vystomi vėjo ar saulės parkai, gali gauti finansinę paramą“, – pažymi P. Kalmantas.
Intensyviai vėjo elektrinių parkus pastaruosius keletą metų vystančios „Ignitis renewables“ atstovas atkreipia dėmesį, kad respondentai tuose šalies regionuose, kuriose jau stovi arba yra vystomi bendrovės vėjo parkai, išreiškia statistiškai reikšmingai palankesnį vėjo energijos vertinimą nei šalies vidurkis.
„Tai indikuoja, kad kaip ir daugybę naujovių, vėjo elektrines ir atsinaujinančios energetikos sektorių supa gausybė klaidingų mitų. Dažnai bijoma to – ko nežinome. Apklausos rezultatai ir mūsų nuolatinis darbas su vietos bendruomenėmis dar kartą įrodo, kad gyventojai, kurių kaimynystėje jau stovi šie atsinaujinančios energetikos objektai, nebesusiduria su viešumoje sklandančia klaidinga informacija apie poveikį žmogaus sveikatai, ūkininkystei ir t.t.“, – sako „Ignitis renewables“ atstovas.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą 2024 m. pavasarį atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Tyrimo metu internetu buvo apklausta 18–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1009 asmenys. Papildomai telefonu ir gyvai buvo apklausta 200 gyventojų Vakarų Lietuvoje (Tauragėje, Jurbarke, Kelmėje ir Mažeikiuose) bei 350 šalies pajūrio regione (Neringoje, Kretinga, Palangoje ir Klaipėdoje).
Paieška archyve
