Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Dokumentu siekiama, kad Lietuva iki 2050-ųjų taptų visiškai energetiškai nepriklausoma, savo poreikiams energiją pasigaminanti ir ją eksportuojanti valstybė.
„Ši strategija – svarbiausias dokumentas, nubrėžiantis energetikos sektoriaus vystymosi kryptis artimiausiems dešimtmečiams, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Jis nepaprastai reikalingas ne tik dėl to, kad per pastaruosius metus esame įgyvendinę esminius strateginius tikslus, bet ir dėl to, kad energetika visame pasaulyje išgyvena milžinišką transformaciją ir mes turime būti jai pasirengę.“
Pasak D. Kreivio, 2050-aisiais Lietuva ne tik visiškai apsirūpins elektra savo reikmėms, bet ir eksportuos ją kitoms šalims. „Jau šiuo metu dedame pagrindus aukštą pridėtinę vertę kuriančiai energetikos pramonei, išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai. Bus sukurtos konkurencingos sąlygos vystyti naujus elektros energijos ir kitų energijos išteklių gamybos bei kaupimo pajėgumus, siekiant kuo didesnio jų panaudojimo Lietuvoje“, – sako ministras.
Strategijoje iškeliami 4 pagrindiniai tikslai – užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams, pasiekti 100 proc. klimatui neutralios energijos Lietuvai ir regionui, pereiti prie elektros ekonomikos, vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę ir užtikrinti energijos išteklių prieinamumą vartotojams.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija parengta siekiant įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje. Vienas iš pagrindinių – naudojamo iškastinio kuro pakeitimas klimatui neutraliais energijos ištekliais, todėl keisis ir visa energetikos grandinė nuo gamybos iki perdavimo ir vartojimo. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ryškiausia tendencija energetikos srityje bus energetikos sektoriaus elektrifikacija ir elektros energijos paklausos augimas.
Skaičiuojama, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau kaip 6 kartus – nuo dabartinio 12 TWh poreikio iki numatomo 74 TWh. Didžiausią augimo dalį sudarys sintetinių dujų gamyba (35,5 TWh), pramonės vartojimas (12,6 TWh), transporto vartojimas (6,3 TWh) ir šilumos gamybos sektorius (3,4 TWh).
Įgyvendinti pokyčiai suteiks galimybę paspartinti ekonomikos vystymąsi ir perėjimą prie naujos energetikos sistemos bei prisidės prie visuomenės gerovės augimo ir užtikrins nacionalinio saugumo interesus.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija buvo patvirtinta 2012 m., naujoji jos redakcija – 2018 m.
Paieška archyve
