Norvegijoje atrastas didžiausias iki šiol Europoje retųjų žemės metalų telkinys, skelbia kasybos bendrovė „Rare Earths Norway“. Įmonės ataskaitoje teigiama, kad buvusio aktyvaus ugnikalnio atodangoje yra maždaug 8,8 megatonos retųjų žemės oksidų. Tikimasi, kad apie 1,5 megatonos iš jų sudarys retieji žemės metalai, naudojami vėjo elektrinėse ir elektromobiliuose, skelbia „Live Science“.
Praseodimis / Hi-Res Images of Chemical Elements / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Telkinys aptiktas į pietvakarius nuo Oslo, netoli Norsjø ežero. Ši teritorija yra netoli Skagerako sąsiaurio – vieno iš Šiaurės jūrą su Baltijos jūra jungiančių sąsiaurių.
Maždaug prieš 580 mln. metų kompleksas buvo aktyvus ugnikalnis, tuomet į jo paviršių iškilo magmos pripildyta šerdis, kurios skersmuo yra apie 2 km.
Norsjø ežeras ir Skagerako sąsiauris / Ekrano nuotr.
Pasak Norvegijos retųjų žemių organizacijos, šioje magmoje, iš kurios susidarė minėta šerdis, dabar yra ekonomiškai svarbių retųjų žemės elementų, tokių kaip neodimis – elementas, naudojamas magnetams gaminti, ir praseodimis, taip pat naudojamas magnetuose ir kitose srityse, pavyzdžiui, orlaivių varikliuose.
Kalnakasybos bendrovės sąmatoje daugiausia dėmesio skiriama viršutinei senovinio ugnikalnio šerdies daliai, esančiai 468 m žemiau jūros lygio. Tačiau pranešime teigiama, jog retųjų elementų telkinių galėtų būti ir giliau – iki maždaug 1 000 m žemiau jūros lygio.
Retųjų žemės elementų, dar vadinamų retaisiais žemės metalais grupę sudaro 17 periodinės lentelės elementų. Jie yra svarbi daugelio aukštųjų technologijų prietaisų dalis. Anot JAV geologijos tarnybos, retieji žemės elementai pasitelkiami gaminant daugiau nei 200 įvairiausios paskirties gaminių, ypač aukštųjų technologijų srityje. Tai – mobilieji telefonai, kompiuterių kietieji diskai, elektrinės ir hibridinės transporto priemonės, plokščiaekraniai monitoriai ir televizoriai. Be to, retieji žemės metalai yra svarbūs gynybos srityje, iš jų gaminami elektroniniai ekranai, orientavimo sistemos, lazeriai, radarai ir sonarai.
2022 metais Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen išreiškė nuomonę, kad netrukus retieji žemės metalai bus svarbesni už naftą ir dujas.
Pagal ES ypatingos svarbos žaliavų įstatymą šie elementai yra laikomi strateginėmis žaliavomis. Vienas iš minėto įstatymo tikslų – išgauti 10 proc. retųjų žemės metalų poreikio. Šiuo metu Europoje jie nėra išgaunami.
Paieška archyve
